Vasaros temperatūros svyravimai Šiaurės platumose gali reikšmingai paveikti smegenų ir kraujotakos funkcijas. Patyręs neurologas Jokūbas Fišas įspėja, kad karščiai neretai sukelia tiek tiesiogines, tiek netiesiogines sveikatos problemas, kurios gali pasireikšti nuo nuovargio ir koncentracijos sutrikimų iki rimtų kraujotakos nepakankamumo būklių.
Ką sako gydytojas
„Kiekvienas sezonas turi savo sveikatos sutrikimų specifiką. Žiemą pastebimai padaugėja virusinių ligų, peršalimų, kyla gripo epidemijos. O vasaros metu, ypač šiauriniuose kraštuose, karščiai sukelia širdies ir kraujagyslių patologijų bangą”, – pasakoja „Kardiolita“ klinikos gydytojas neurologas J. Fišas, pastarosiomis savaitėmis priimantis nuo kaitros kenčiančių pacientų antplūdį.
Kodėl smegenys yra pažeidžiamos
Smegenys suvartoja maždaug 25 proc. kūno kraujo ir apie 40 proc. pagaminamos šilumos. Todėl jos labai priklausomos nuo nuolatinio deguonies ir maistinių medžiagų tiekimo. Karščio metu organizmo termoreguliaciniai mechanizmai įjungiami intensyviau, tačiau kai temperatūra peržengia tam tikrą ribą, nuo perteklinio prakaitavimo ir skysčių netekimo gali sutrikti kraujagyslių tonusas ir kraujo sudėtis. Tai reiškia, kad sumažėja smegenų perfuzija ir kyla galvos svaigimo ar net insulto rizika.
Kraujagyslių tonuso sutrikimai
Žemą arterinį kraujospūdį turintiems žmonėms karštis dažnai sukelia kraujagyslių išsiplėtimą ir atoniją, todėl dar labiau krenta spaudimas ir vangiai cirkuliuoja kraujas smegenyse. Tuo tarpu sergantieji hipertenzija gali patirti kraujagyslių spazmus, dėl kurių sumažėja kraujo pritekėjimas ir išsivysto išemija. Abi būklės veikia mąstymą, dėmesį ir darbingumą.
Dehidratacija ir „tirštas kraujas”
Kaitros metu svarbi rizika yra dehidratacija. Skysčių netekimas padidina kraujo klampumą: eritrocitai praranda plastiškumą, sunkiau prasiskverbia pro kapiliarus, didėja trombų susidarymo tikimybė. Ši rizika yra klastingesnė, nes jos simptomai gali pasirodyti vėliau ir būti netiesioginiai – nuovargis, apetito stoka, susilpnėję mentaliniai gebėjimai.
Patikimas indikatoriaus yra tamsi šlapimo spalva ir burnos džiūvimas; pasikeitus skysčių balansui, kraujas praskiestas ir kraujotaka atsinaujina.
Praktiniai patarimai, kaip apsisaugoti
Pirmiausia – reguliarus ir pakankamas skysčių vartojimas (ne tik saldintų gėrimų, bet ir paprasto vandens). Venkite intensyvios fizinės veiklos karščiausiomis dienos valandomis, ieškokite vėsesnių patalpų ir dėvėkite tinkamą, laisvą aprangą. Žmonės su širdies, kraujospūdžio ar kraujo krešėjimo sutrikimais turėtų pasikonsultuoti su gydytoju dėl vaistų korekcijos ir papildomų apsaugos priemonių.
Natokinazė ir kiti papildai
„Azijoje seniai žinoma natokinazė – labai įdomus fermentas, išgaunamas iš tam tikros bakterijos apdorotų sojos pupelių. Šis fermentas mažina kraujo klampumą, neleidžia susidaryti krešuliams kraujagyslėse, tirpdo jau susidariusius trombus ir veninėse, ir arterinėse kraujagyslėse. Pastaraisiais metais natokinazę „atrado“ ir Vakarų pasaulio medikai”, – sako neurologas. J. Fišas taip pat pažymi, kad patikimi preparatai, pagaminti patikrintų gamintojų, gali būti naudingi kaip profilaktika, tačiau vartojant bet kokius papildus būtina pasitarti su gydytoju.
„Jei toks pacientas nuolat vartoja paskirtus vaistus, pakankamai skysčių ir laikosi gydytojo paskirtų atsargumo priemonių, jam pavojus negresia”, – įsitikinęs J. Fišas. Laikantis paprastų taisyklių ir stebint savo kūno signalus, karščio keliamas pavojus smegenims gerokai sumažėja.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.