Vasaris yra metas, kai daugelis jau pradeda pavargti nuo kalbų apie dietas, fizinį aktyvumą ir nepavykusias Naujųjų metų pažadų laikymosi pastangas. Tačiau šį kartą siūlome pažvelgti į sveikatos gerinimą visai kitu kampu – laimės. Kaip laimė veikia jūsų širdies sveikatą, ir ką galime padaryti, kad taptume laimingesni, tuo pačiu puoselėdami savo širdį?
Būkite geranoriški
Esame žmonės, tad visi patiriame pyktį. Tačiau ar žinojote, kad pyktis gali padidinti širdies smūgio riziką net 200–300 proc.? Vienas didelis mokslinis tyrimas atskleidė, kad per stiprus pyktis išskirtinai stipriai veikia širdį, o šis poveikis išlieka net apie valandą po emocinio priepuolio. Todėl valdyti savo emocijas yra itin svarbu.
Be to, šiuolaikinėje visuomenėje daug laiko praleidžiame socialiniuose tinkluose. Ištyrusi emocijų įtaką, Psychological Science žurnalas paviešino universitetų atlikto tyrimo rezultatus. Tyrimas parodė, kad šalyse, kuriose internete dominuoja neigiamos emocijos, mirtingumas yra aukštesnis. Tad net ir virtuali negeranoriškumo išraiška gali turėti neigiamos įtakos mūsų sveikatai.
Būkite dėkingi
Dėkingumo jausmas turi daug privalumų sveikatai, ką patvirtino dr. Paul Mills iš Kalifornijos universiteto San Diege. Jis nustatė, kad dėkingi žmonės rečiau patiria depresiją, mažiau jaučia nerimą ir geriau miega. Tačiau dar svarbiau, kad dėkingumo jausmas susijęs su mažesniu uždegiminių procesų lygiu organizme ir geresne širdies būkle.
Paprasta praktika – vesti dėkingumo dienoraštį, kuriame užrašytumėte kasdien už ką esate dėkingi. Tai leidžia keisti požiūrį iš „turiu tai daryti“ į „džiaugiuosi, kad galiu tai daryti“. Toks mąstymas padeda stiprinti ne tik psichologinę, bet ir fizinę sveikatą.
Atleiskite
Atleidimas yra ne tik dvasinė praktika, bet ir svarbus veiksnys širdies sveikatai. Florida valstijos universiteto tyrėjai įrodė, kad žmonės, kurie linkę atleisti kitiems, turi žemesnį širdies ritmą, kraujospūdį ir geresnę širdies funkciją.
Priešinsčių tyrimas parodė, kad pikti, priekabūs žmonės patiria priešingus susirgimus, įskaitant širdies kraujagyslių standumą.
Šis mokslinis faktas pabrėžia, kaip svarbu „paleisti“ neigiamas emocijas ir konfliktus. Tie, kurie sugeba atleisti, iš tiesų saugo savo širdį nuo žalingų poveikių, todėl šis žingsnis yra tiek emocinė, tiek fiziologinė sveikatos priežiūros dalis.
Kodėl tai svarbu?
Nors šios rekomendacijos gali atrodyti paprastesnės nei dietos keitimas ar intensyvus fizinis krūvis, jos iš tiesų reikalauja esminių vidinių pokyčių. Geranoriškumas, dėkingumas ir atleidimas yra psichologinės sveikatos ir gyvenimo būdo veiksniai, kurie keičia mūsų įpročius, mąstyseną ir, galiausiai, širdies būklę.
Šie pokyčiai gali būti iššūkis, tačiau jie yra verti pastangų. Mokykimės rūpintis savo širdimi ne tik fizine prasme, bet ir emociškai. Kaip rašoma šventame rašte: „Aš duosiu jums naują širdį ir įdėsiu naują dvasią; išimsiu iš jūsų kietą širdį ir duosiu jums širdį iš mėsos.“ (Ezekielis 36:26).
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.