Vasaros metu daugelis žmonių atsipalaiduoja ir leidžia sau nukrypti nuo kasdienių mitybos įpročių: daugiau kepama ant žarijų, valgoma riebiau, dažniau renkamas greitasis maistas ar saldūs gėrimai. Tokie pokyčiai kartais atrodo nekalti, tačiau gali sukelti ne tik laikinas nepatogias būkles – sunkumo jausmą, pilvo pūtimą ar pykinimą – bet ir ilgalaikį virškinimo sistemos diskomfortą.
Kodėl vasarą dažniau kenčiame?
Persivalgymas, riebus, keptas, angliavandenių ir baltymų persvara turintis maistas bei karšti klimato sąlygos didina krūvį virškinimo sistemai. Organizmo fermentų išsiskyrimas būna pritaikytas prie įprastos mitybos; staigus porcijų didėjimas arba neįprasti patiekalai gali sukelti fermentų trūkumą, todėl maistas nevisiškai suskaidomas. Be to, lauke ruošiama mėsa kartais būna apanglėjusi ar praranda sultis, o tai apsunkina kramtymą ir virškinimą.
Dažniausi simptomai ir diagnostika
Po sočių vaišių žmonės dažnai skundžiasi sunkumu po krūtine, pilvo pūtimu, dujų kaupimu, raižančiais skausmais ar pykinimu. Kartais, atlikus instrumentinius tyrimus, rimtų patologijų nerandama. Tokiu atveju gydytojas pacientui gali pasakyti: „Jums nieko nerasta.” Tai reiškia, kad sutrikimas gali būti funkcinis – organizmas tiesiog laikinai nesugeba susidoroti su padidėjusiu maisto krūviu.
Kas yra rizikos grupėje?
Virškinimo sutrikimai gali ištikti bet kokio amžiaus žmones, bet vyresniems asmenims jie dažnesni, nes su amžiumi natūraliai mažėja fermentų gamyba ir keičiasi žarnyno mikroflora. Riziką didina ir prasti dantys ar blogai pritaikyti protezai, nes maisto virškinimas prasideda burnoje: seilėse esanti amilazė pradeda skaidyti angliavandenius, todėl blogas sukramtymas apsunkina visą procesą. Taip pat pavojingas staigus mitybos režimo keitimas – ilgai laikęsi dietos ir vėliau persivalgę žmonės rizikuoja įsukti ciklą, vedantį prie lėtesnio metabolizmo ir valgymo sutrikimų.
Kaip apsisaugoti ir ką daryti?
Pagrindiniai prevencijos principai – saikas, maisto saugojimas ir tinkamas paruošimas. Kelionėse naudokite šaltkrepšius ar kelioninius šaldytuvus, venkite lengvai gendančių produktų, neimkite per daug maisto, kad nereikėtų jo laikyti karštoje bagažinėje. Kepant mėsą užtikrinkite, kad ji nebūtų apanglijusi ir būtų gerai iškepta bei sultinga – tai palengvina kramtymą ir virškinimą.
Kitas svarbus patarimas – maistą gerai sukramtyti ir vengti vienpusiško valgymo (pvz., tik baltymai ar tik angliavandeniai). Taip pat verta vengti drastiškų dietos svyravimų: ryškūs permainos mityboje išbalansuoja medžiagų apykaitą.
Auginamos kilmės fermentai ir papildoma pagalba
Jei po sočių vaišių virškinimas stringa, kartais pakanka papildomos pagalbos – augalinės kilmės virškinimo fermentų. Svarbiausi fermentai yra laktazė (padeda virškinti laktozę), proteazės (skaidančios baltymus) ir amilazė (skaidanti angliavandenius). Kai kurių preparatų sudėtyje yra kelių fermentų kompleksai, veikiančių skirtingose pH terpėse ir temperatūrose, todėl jie suteikia platesnį veikimo spektrą.
Visgi pirmiausia reikėtų peržiūrėti valgiaraštį pagal sveikos mitybos principus ir įvertinti gyvenimo būdą. Fermentų preparatai yra patogūs tuo, kad dažnai yra natūralūs ir neturi reikšmingo šalutinio poveikio, tačiau naudinga pasitarti su gydytoju ar dietologu dėl tinkamiausio pasirinkimo ir vartojimo trukmės.
Galutinė taisyklė – saiko jausmas valgant ir tinkamas maisto ruošimas leis išvengti daugumos vasaros virškinimo nemalonumų.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.