Nuo 2026 m. lapkričio 1 d. įsigalios esminiai Darbo kodekso pakeitimai, kurie lies atleidimus, galutinį atsiskaitymą, nuotolinį darbą, darbo laiko režimus ir kolektyvines sutartis. Pokyčiai yra kompleksiški, todėl tiek darbuotojams, tiek darbdaviams svarbu iš anksto įvertinti, kaip naujosios nuostatos pakeis kasdienę darbo praktika ir teisines procedūras.
Pagrindinis pakeitimas: atleidimai darbdavio valia
Vienas ryškiausių pokyčių susijęs su Darbo kodekso 59 straipsnio reglamentavimu: nuo lapkričio 1 d. darbo sutartis dėl darbdavio iniciatyvos galės būti nutraukta tik turint pagrįstą priežastį. Išlieka pareiga darbuotoją įspėti prieš tris darbo dienas ir išmokėti ne mažesnę kaip šešių vidutinių jo darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką. Toks reikalavimas siekia didinti teisinį aiškumą ir užkirsti kelią formalumui atleidimų procedūrose.
„Darbo kodekso pakeitimai apima labai skirtingas darbo santykių sritis – nuo atleidimo ir galutinio atsiskaitymo iki nuotolinio darbo bei individualių susitarimų, – pabrėžia Š. Orlavičius. – Todėl svarbu vertinti ne vieną atskirą pakeitimą, o jų visumą ir, svarbiausia, žinoti, nuo kada naujosios taisyklės bus taikomos.“
Aiškesni terminai dėl darbo pareigų pažeidimų
Keičiami ir terminai, per kuriuos darbdavys turi priimti sprendimą dėl atleidimo darbuotojui padarius darbo pareigų pažeidimą. Nuo šiol į vieno mėnesio terminą nebus įskaičiuojamas laikas, kai darbuotojas nedirbo dėl laikinojo nedarbingumo ar atostogų. Vertinant pažeidimą reikės atsižvelgti į jo sunkumą, padarinius ir darbuotojo elgseną, o pats atleidimas turi būti proporcinga priemonė.
„Darbdavio sprendimas nutraukti darbo santykius ir toliau negali būti formalus. Vertinant darbo pareigų pažeidimą turi būti atsižvelgiama į jo sunkumą, padarinius, aplinkybes, darbuotojo kaltę, ankstesnį jo elgesį ir darbo rezultatus, o pats atleidimas turi būti proporcinga priemonė“, – pažymi VDI kancleris.
Galutinis atsiskaitymas: daugiau lankstumo, bet su ribomis
Dabar, kai darbuotojui mokėtina suma viršys vieno mėnesio vidutinį darbo užmokestį, šalys galės susitarti dėl dalies sumos išmokėjimo vėliau.
Tačiau toks susitarimas negali reikšti neriboto atsiskaitymo atidėjimo – likusi suma turi būti išmokėta ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo darbo santykių pabaigos. Tai suteikia galimybių lankstesniam finansų planavimui, kartu apsaugant darbuotojo teisę gauti uždirbtus atlyginimus laiku.
Didesnė laisvė aukštesnius atlyginimus gaunantiems
Darbdaviai ir darbuotojai, kurių mėnesinis atlyginimas ne mažesnis nei du paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio bruto darbo užmokesčio dydžiai, galės plačiau tartis dėl nukrypimų nuo kai kurių Darbo kodekso reikalavimų. Vis dėlto išliks imperatyvios sritys, kurių keisti negalima – darbuotojų sauga, minimalaus poilsio laikas, lyčių lygybė ir kiti esminiai principai. Šiai grupei taip pat gali būti nustatytas ilgesnis išbandymo terminas – iki šešių mėnesių.
Nuotolinis darbas, darbo laiko režimai ir kolektyvinės sutartys
Patikslintos nuotolinio darbo taisyklės: darbdavys privalės tenkinti teisę į nuotolinį darbą, išskyrus atvejus, kai to neleidžia darbo organizavimas ar gamybiniai poreikiai. Pašalinama anksčiau galiojusi papildoma išimtis dėl per didelių sąnaudų. Kolektyvinėse sutartyse atsiras daugiau galimybių reguliuoti atostogų naudojimą ir kompensavimą, įskaitant galimybę trumpinti laiką, po kurio darbuotojas gali prarasti teisę panaudoti atostogas.
Ką svarbu padaryti darbdaviams ir darbuotojams
Pereinamosios nuostatos leidžia taikyti senąsias taisykles tam tikromis aplinkybėmis, todėl kiekvienu atveju būtina įvertinti, kada pradėtos procedūros ar ginčai. Rekomenduojama darbdaviams atnaujinti vidaus tvarkas ir konsultuotis su teisininkais, o darbuotojams – susipažinti su naujomis garantijomis ir savo teisėmis. Pilnas pakeitimų tekstas paskelbtas įstatyme, ir su juo būtina susipažinti kiekvienam, ko jį gali paliesti.