Širdies ir kraujagyslių ligos išlieka pagrindine mirtingumo priežastimi, tačiau daugeliu atvejų jų riziką galima ženkliai sumažinti keičiant mitybą ir gyvenimo būdą. Straipsnyje aptariami pagrindiniai aterosklerozės mechanizmai, gyvo maisto reikšmė, Viduržemio jūros dietos nauda bei konkrečios prevencinės priemonės, kurios gali padėti išvengti sunkių komplikacijų.
Aterosklerozė: kaip ji formuojasi ir kodėl tai pavojinga
– Širdies ir kraujagyslių ligos visame pasaulyje nužudo daugiausia žmonių. Nors mūsų visuomenė senėja, širdies ir kraujagyslių ligos jaunėja – jomis pradeda sirgti net vaikai. Kodėl šios ligos prasideda?
Aterosklerozė prasideda kraujagyslių sienelėse kaupiasi riebalinių medžiagų, cholesterolio ir uždegimo žymių. Šios plokštelės gali būti stabilios arba nestabilios: pastarosios plyšta, dėl to formuojasi trombas, galintis visiškai užkimšti kraujagyslę ir sukelti infarktą ar insultą. Problema paaštrėja, kai kraujagyslių spindis sumažėja daugiau nei 90 proc. – tada pažeidžiama gyvybiškai svarbių organų funkcija.
Veiksniai, lemiantys plokštelių vystymąsi
– Kodėl vystosi aterosklerotinės plokštelės?
Pagrindiniai rizikos veiksniai yra nesubalansuota mityba ir mažas fizinis aktyvumas. Taip pat svarbūs aukštas cholesterolis, nepalankus lipidų santykis, padidėjęs fibrinogeno kiekis, rūkymas, nutukimas ir hipertenzija. Hormoniniai preparatai ar kontraceptikai kartu su rūkymu didina trombozės riziką. Visus šiuos veiksnius įmanoma mažinti taikant konkrečias prevencines priemones.
Mityba, gyvas maistas ir Viduržemio jūros dieta
– Kokia mityba yra visavertė ir sveika?
Gyvas, šviežias maistas, turintis fermentų ir mikroelementų, palankesnis organizmui nei perdirbti produktai. Pastaraisiais dešimtmečiais kai kuriuose vaisiuose ir daržovėse sumažėjo vitaminų bei mikroelementų koncentracija, o tai lemia vadinamąjį „paslėptą alkį“ ir persivalgymą. Rekomenduojama rinktis mažai perdirbtus produktus, daugiau daržovių, vaisių, visadalių grūdų ir sveikų riebalų.
Viduržemio jūros dieta, kurią 2010 m. UNESCO pripažino kultūriniu paveldu, pabrėžia alyvuogių aliejų, jūros gėrybių, šviežių daržovių ir saikingo raudono vyno vartojimą. Be maistinių komponentų, ši dieta reiškia ir gyvenimo būdą – saulę, ramybę, mažesnį stresą, kuriuos mokslas taip pat sieja su geresne širdies sveikata.
Specifinės priemonės ir praktiniai patarimai
Verta atkreipti dėmesį į produktus, mažinančius trombozės riziką. Pavyzdžiui, japonų fermentuotas patiekalas natto turi natokinazės, kuri gali mažinti kraujo spaudimą ir padėti tirpdyti mažus krešulius. Taip pat būtina stebėti vitamino D kiekį – Lietuvoje 76–78 proc. gyventojų turi nepakankamą vitamino D lygį, o tai susiję su didesne aterosklerozės rizika.
Praktiniai žingsniai: atsisakyti rūkymo, reguliuoti kūno masę, sportuoti bent 150 min. per savaitę, valgyti daugiau riebios žuvies, alyvuogių aliejaus, vaisių ir daržovių, riboti perdirbtus produktus ir druską, periodiškai tikrinti kraujospūdį bei lipidų profilį. Svarbu ir streso valdymas – mityba be gyvenimo kokybės pokyčių nebus tokia veiksminga.
Prevencija yra kompleksiška: tinkama mityba, fizinis aktyvumas, saikas ir reguliarūs medicininiai patikrinimai gali ženkliai sumažinti mirtinų širdies ir kraujagyslių įvykių riziką.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.