Dažnas šaltis ar šąlančios rankos gali būti ne tik išorinių aplinkybių, tokių kaip žema temperatūra, rezultatas, bet ir rimtų sveikatos sutrikimų ženklas. Jei jaučiate, kad net ir šiltomis dienomis jūsų rankos nuolat šalsta, o jūs negalite atsisakyti kelių šiltų megztinių, tai gali būti signalas, kad organizme vyksta sudėtingesni procesai, kuriuos būtina laiku atpažinti ir pradėti gydyti.
Mažakraujystė – viena dažniausių šalčio priežasčių
Laboratorinės medicinos gydytoja Eglė Marciuškienė pažymi, kad dažniausiai nuolatinį šalčio pojūtį sukelia mažakraujystė, dar vadinama anemija. Ši būklė pasireiškia tuomet, kai organizmas negamina arba netenka pakankamai raudonųjų kraujo kūnelių, kurie perneša deguonį visame kūne. Dėl to audiniai ir organai gauna mažiau deguonies, todėl atsiranda bendras silpnumas, nuovargis ir jautrumas šalčiui, ypač rankose bei kojose.
Be šalčio, mažakraujystė gali pasireikšti dar ir galvos svaigimu, dažnu arba nereguliariu širdies plaktiu, išblyškusia oda. Kadangi yra įvairių mažakraujystės tipų, svarbu tiksliai nustatyti jos priežastį. Dažniausi variantai – geležies, vitamino B12 arba folinės rūgšties trūkumas, tačiau būna ir sunkesnių priežasčių, tokių kaip inkstų ligos ar kai kurios onkologinės ligos.
Vitaminų trūkumas – dažnas šalčio sukėlėjas
Specialistė atkreipia dėmesį, kad vitaminų trūkumas, ypač vitamino B12, taip pat gali būti atsakingas už nuolatinį šalčio pojūtį. Jis svarbus ne tik kraujo kūnelių formavimuisi, bet ir nervų sistemai. Jei šio vitamino trūkumas ilgalaikis ir negydomas, gali išsivystyti neurologiniai sutrikimai, kurie pasireiškia tirpimu, silpnumu, sąnarių bei raumenų skausmais, nuovargiu ir net pažintinių funkcijų sutrikimu.
Dažniausiai vitamino B12 trūksta vyresnio amžiaus žmonėms, vegetarams ar tiems, kurie yra patyrę svorio mažinimo operacijas.
Diagnostikai pakanka paprasto kraujo tyrimo, tad įtarus trūkumą, verta kreiptis į gydytoją.Diabetas ir jo komplikacijos – svarbi šalčio netoleravimo priežastis
Gydytoja taip pat pabrėžia, kad dažnai šalčio pojūtį sukelia diabeto komplikacijos. Nuolat aukštas gliukozės kiekis kraujyje neigiamai veikia kraujotaką, inkstus ir nervų sistemą, todėl gali atsirasti diabeitinė nefropatija ir periferinė neuropatija. Šios būklės pasireiškia sumažėjusiu kraujo tekėjimu ir nervinių signalų pažeidimais, todėl rankos ir kojos jaučiasi šalčiu, net jei aplinkos temperatūra nėra žema.
Diabetinė nefropatija gali sukelti kūno temperatūros sumažėjimą, pykinimą, niežulį bei patinimą, tad svarbu atidžiai stebėti savo būklę ir laiku kreiptis į gydytojus.
Skydliaukės veiklos sutrikimai kaip šalčio pojūčio veiksnys
Skydliaukės hormonai vaidina itin svarbų vaidmenį medžiagų apykaitos ir kūno temperatūros palaikyme. Kai šios liaukos veikla sumažėja, vadinama hipotireoze, žmonės jaučia ne tik šalčio baimę, bet ir nuovargį, depresiją, plaukų slinkimą, sausa oda bei sulėtėjusį širdies ritmą. Taip pat gali pasireikšti virškinimo sutrikimai ir svorio padidėjimas.
Datai diagnozei nustatyti naudojami skydliaukės hormonų tyrimai – TSH, FT4 ir rečiau FT3 – kurie leidžia laiku nustatyti ir gydyti šias problemas.
Kraujagyslių sutrikimai ir Raynaud sindromas
Šalčio pojūtį rankose bei kojose gali lemti ir kraujagyslių sutrikimai. Skrupulingai susiaurėjusios mažos kraujagyslės, kaip Raynaud sindromo atveju, žymiai sumažina kraujotaką ir sukelia apsunkintą kraujagyslių reakciją į žemesnę temperatūrą ar stresą. Tokie simptomai kaip pirštų baltumas, mėlynumas, dilgčiojimas ar tirpimas yra būdingi šiai būklei.
Ši liga ypač jautriai reaguoja net į mažus temperatūros svyravimus, todėl sergantieji turi būti budrūs ir kreiptis į gydytojus, jei pastebi tokius simptomus.
Ką daryti, jei jus nuolat šalina?
Labai svarbu neatidėlioti vizito pas šeimos gydytoją, jei nuolat juntamas šalčio pojūtis, ypač kartu su kitais simptomais, pavyzdžiui, silpnumu, nuovargiu, tirpimu ar spalvos pakitimais galūnėse. Pradinis žingsnis – kraujo tyrimai, kurie padės nustatyti galimas priežastis, tokias kaip mažakraujystė, vitaminų trūkumai, skydliaukės veiklos sutrikimai ar diabetas.
Laiku diagnozuotos ligos leidžia pradėti tinkamą gydymą ir užkirsti kelią rimtesnėms komplikacijoms. Rūpinimasis savo sveikata – tai investicija į geresnę gyvenimo kokybę ir savijautą.

Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.




