Nuovargį dažnai aiškiname tik užimtu, streso pilnu gyvenimo būdu ar prastais miego įpročiais. Tačiau jei po poilsio, miego pagerinimo ir mitybos korekcijų savijauta negerėja, nuovargis gali būti rimtas signalas apie besivystančią ligą. Nuolatinis išsekimas dažnai būna vienas pirmųjų simptomų, todėl svarbu atidžiai stebėti kūno siunčiamus ženklus ir, prireikus, kreiptis į gydytoją.
6 ligos, apie kurias byloja nuovargis
Anemija. Vienas ryškiausių anemijos požymių yra nuovargis, kuris atsiranda dėl raudonųjų kraujo kūnelių ar hemoglobino trūkumo. Tai lemia nepakankamą deguonies tiekimą audiniams ir ląstelėms, todėl greitai jaučiamas silpnumas, dusulys ir sumažėjęs darbingumas. Anemiją gali sukelti geležies, folio rūgšties ar vitamino B12 trūkumas, lėtinis kraujavimas ar tam tikros ligos. Diagnozei nustatyti atliekami kraujo tyrimai; gydymas priklauso nuo priežasties – geležies papildai, mitybos korekcija ar tolesni tyrimai kraujavimui nustatyti.
Skydliaukės veiklos sutrikimai. Skydliaukės hormonai reguliuoja medžiagų apykaitą ir daugelį organizmo funkcijų. Tiek sumažėjęs, tiek padidėjęs hormonų lygis gali pasireikšti nuovargiu, svorio pokyčiais, širdies ritmo sutrikimais ar nuotaikų svyravimais. Hipotirozė dažnai sukelia lėtinį nuovargį ir mieguistumą, o hipertirozė – nervingumą ir raumenų silpnumą. Jei įtariamas skydliaukės sutrikimas, reikalingi TSH ir kitų hormonų tyrimai bei individualus gydymo planas.
2 tipo cukrinis diabetas. Cukrinis diabetas 2 tipo pradžioje gali būti nepastebimas, tačiau vienas ankstyvųjų simptomų yra nuovargis – dėl sutrikusios gliukozės panaudojimo ląstelėse. Padidėjęs troškulys, dažnas šlapinimasis, prastesnė žaizdų gijimas ir regos sutrikimai taip pat gali lydėti ligą. Diagnozė nustatoma gliukozės tyrimais; gydymas apima mitybos keitimus, fizinį aktyvumą, kartais vaistus ar insuliną bei nuolatinį gliukozės stebėjimą.
Depresija. Psichinė sveikata glaudžiai susijusi su energijos lygiu.
Depresija gali smarkiai paveikti miego ritmą, apetito pokyčius, koncentraciją ir motyvaciją, todėl žmogus jaučiasi išsekęs nepaisant pakankamo miego. Šis būklės tipas reikalauja kompleksinio vertinimo: psichologinės pagalbos, terapijos ir, kai reikia, medikamentinio gydymo. Svarbu neuždelsti ir kreiptis pagalbos anksti.
Lėtinis nuovargio sindromas. Tai kompleksiška būklė, kai nuovargis yra ilgalaikis, nepraeina po poilsio ir kartu pasireiškia galvos bei raumenų skausmais, atminties ar koncentracijos sutrikimais ir nemiga. Priežastys nėra visiškai aiškios, todėl gydymas orientuotas į simptomų mažinimą – fizioterapiją, miego higienos gerinimą ir psichologinę pagalbą.
Miego apnėja. Jei knarkimas derinamas su ryto nuovargiu, silpnumu ir dieniniu mieguistumu, tai gali būti miego apnėjos požymis. Šis sutrikimas trukdo normaliam miego ciklui ir didina širdies bei kraujagyslių ligų riziką. Diagnozuojama polisomnografija, o gydymas gali apimti svorio kontrolę, CPAP aparatus arba kitus specializuotus metodus.
Nuovargis nebūtinai reiškia rimtą ligą, tačiau jei jis tęsiamas ilgesnį laiką arba lydi kitų simptomų (svorio pokyčiai, dusulys, nuotaikų sutrikimai, padidėjęs troškulys ar neįprasti skausmai), svarbu kreiptis į šeimos gydytoją. Ankstyva diagnostika ir tinkamas gydymas dažnai leidžia suvaldyti pagrindinę priežastį ir žymiai pagerinti gyvenimo kokybę. Taip pat verta atkreipti dėmesį į mitybą, fizinį aktyvumą, miego higieną ir streso valdymą – tai padeda išvengti daugelio problemų ar palengvina jų eigą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.