Širdies ritmo sutrikimai — dažna priežastis, dėl kurios pacientai kreipiasi pagalbos. Neritmiškas plakimas gali būti trumpalaikis, nereikšmingas signalas arba rimtos ligos požymis. Svarbu suprasti, kokios ritmo anomalijos egzistuoja, kokios jų priežastys ir ką daryti pajutus pirmuosius simptomus.
Ritmo sutrikimų pagrindai
„Neritmiška širdies veikla arba [aritmija] po nusiskundimo skausmu širdies plote bene dažniausiai pacientams nerimą keliantis požymis. Atsiradusi aritmija visuomet signalizuoja negaluojančios [širdies] arba kaip širdies reakcijos į sutrikusių kitų organų funkciją ir veiklą, požymį. Antai dar XVII a., analizuojant nostalgijos pasireiškimą Šveicarijos kareiviams, vienas iš jos simptomų buvo atsiradę [širdies permušimai] (ekstrasistolės)“, – pasakojo profesorius R. Kubilius.
Aritmijas galima suskirstyti į kelias pagrindines grupes: pagreitėjusi širdies veikla (tachikardija), permušimai (ekstrasistolės), prieširdžių virpėjimas (aritmijos, keliančios insulto riziką), reta širdies veikla (bradikardija) ir pavojingas skilvelių virpėjimas. Kiekviena grupė turi skirtingas priežastis ir reikalauja skirtingo požiūrio diagnostikoje ir gydyme.
Tachikardija ir permušimai — dažnos, bet dažnai negrėsmingos priežastys
„Tachikardiją, ypač šiuo metu, vyraujant karštam laikotarpiui, dažnai išprovokuoja prakaitavimo ir organizmo skysčių praradimo metu netekti elektrolitai, pirmiausia kalis ir magnis.
Tai bemaž jau klasikiniai balzakiško amžiaus moterų ir jauno amžiaus vyrų nusiskundimai permušimais, dėl kurių jie yra priversti kreiptis į gydytojus.
Pavartojus gausiau vaisių ar daržovių, mineralizuoto vandens arba kalio preparatų, šie nusiskundimai paprastai išnyksta. Taip pat atsiradusi tachikardija gali signalizuoti ir padidėjusios skydliaukės funkcijos aktyvumą“, – pastebėjo pašnekovas.
Permušimai (ekstrasistolės) dažnai yra sukelti elektrolitų pusiausvyros pokyčių, streso, rėmens ar kitų neširdinių priežasčių. „Permušimai gali būti ir netiesioginis kitų ligų požymis, pvz., padidėjusio streso, skrandžio rūgštingumo, kuriuos koregavus permušimai išnyksta.
Beje, vienas iš [pokovidinio sindromo] (ilgojo kovido) požymių taip pat yra naujai atsiradusios, varginančios ekstrasistolės“, – pažymi specialistas.
Prieširdžių virpėjimas — klastingas ir pavojingas
„Tai yra pagrindinė jauno amžiaus pacientų, patyrusių išeminius galvos smegenų [insultus], priežastis. Sulaukusiems 65 m. pacientams rekomenduojama rieše, čiuopiant stipininę arteriją, vertinti pulso reguliarumą. Esant nereguliariam pulsui, užrašome elektrokardiogramą, kurios pakanka ritmo sutrikimui diagnozuoti.
Beje, šią nereguliaraus ritmo atpažinimo funkciją jau turi ir kai kurių gamintojų išmanieji laikrodžiai, ji dažnai yra integruota ir į kraujospūdžio matavimo aparatus.
Dažnai, gydytojai ieškodami slaptų, jokių simptomų nesukeliančių prieširdžio virpėjimo epizodų, paskiria ir 24–48 val. elektrinės širdies veiklos stebėsenos (Holter) tyrimą“, – sakė profesorius R. Kubilius.
Prieširdžių virpėjimas gali likti nepastebėtas, tačiau be gydymo jis didina insulto riziką. Todėl ankstyva diagnostika ir kraują skystinančių vaistų paskyrimas dažnai gelbsti gyvybes.
Gydymas ir prevencija
„Pirmiausia, pacientams akcentuojame, kad, pajutus ritmo sutrikimą ir esant galimybei, būtina užrašyti elektrokardiogramą (EKG), siekiant nustatyti aritmijų rūšį.
Deja, tik esant sinusinei tachikardijai ir pavieniams permušimams, koregavus jų priežastis minėti nusiskundimai išnyksta. Kitais gi atvejais, likusios aritmijos jau yra širdies audinio ligos ar audinio pakitimo požymiai ir būtinas jų adekvatus gydymas.
Laiku diagnozavus, galimi gydymo būdai apima elektrolitų korekciją, antiaritminius vaistus, perkateterines procedūras židinių prideginimui arba implantuojamus širdies stimuliatorius. Pacientams svarbi vaistų vartojimo disciplina ir reguliarūs kontroliniai tyrimai.
Jei pajutote nereguliarų pulsą, stiprų galvos svaigimą, dusulį ar silpnumą — kreipkitės į gydytoją arba atlikite EKG. Tinkama diagnostika ir gydymas gali ženkliai sumažinti komplikacijų riziką ir išsaugoti gyvenimo kokybę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.