Lėtinės neinfekcinės ligos yra viena didžiausių šiuolaikinės visuomenės sveikatos problemų. Dažniausiai pasitaikančios ir didžiausią žalą darančios grupės yra širdies bei kraujagyslių ligos, vėžys, kvėpavimo takų ligos ir cukrinis diabetas. Šių ligų atsiradimą lemia sudėtingas veiksnių rinkinys, kuriame svarbią vietą užima tiek paveldėtas polinkis, tiek kasdieniai gyvenimo būdo sprendimai.
Genetika ir gyvensena: kas nulemia daugiau?
Prof. habil. dr. Vilius Grabauskas pabrėžia, kad genetika ir gyvenimo būdas yra tiesiogiai susiję. Net turint genetinį polinkį vienai ar kitai ligai, tinkami gyvenimo būdo pokyčiai gali reikšmingai sumažinti ligos riziką arba atitolinti jos pradžią. Tai reiškia, kad paveldimumas nėra nei visiškas likimas, nei priežastis atsisakyti prevencinių priemonių.
„Nors tarp suomių kai kurių sveikatai nepalankių genų variantų paplitimas yra netgi didesnis nei Lietuvoje, pakeitę gyvensenos įpročius, jie reikšmingai sumažino mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų“, – pasakoja prof. V. Grabauskas. Šis Suomijos pavyzdys iliustruoja, kad plataus masto visuomeninės sveikatos iniciatyvos ir sveikesnis gyvenimo būdas gali duoti iš esmės geresnių rezultatų net ten, kur genetinė rizika didesnė.
Vaikystės įpročių svarba
Tyrimai rodo, kad sveikos gyvensenos įpročius būtina formuoti nuo ankstyvos vaikystės. Kauno mokslininkų duomenys atskleidžia tiesioginį ryšį tarp padidėjusio arterinio kraujospūdžio vaikystėje ir didesnės arterinės hipertenzijos rizikos po 35 metų amžiaus. Be to, vaikystėje genai dažnai daro didesnę įtaką kraujospūdžiui nei vėlesniame amžiuje, todėl ankstyva intervencija ir sveikas elgesys gali neutralizuoti neigiamą paveldimumo poveikį.
Fizinė veikla ir mityba: paprasti, bet veiksmingi veiksmai
Lietuvos gyventojų tyrimai rodo, kad fizinė veikla gali sumažinti net nutukimui uždegto geno poveikį. Fiziškai aktyviems žmonėms to geno poveikis nepasireiškė, o subalansuota mityba slopina genų, didinančių cholesterolio koncentraciją, įtaką.
Tačiau prof. V. Grabauskas atkreipia dėmesį į esamą mitybos problemas: „Lietuvos gyventojai turėtų labiau susirūpinti savo mityba. Mūsų mitybos įpročiai gerokai prasilenkia su Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis. Ir vyrai, ir moterys suvartoja per daug riebalų ir per mažai sudėtinių angliavandenių, o lengvai pasisavinamų angliavandenių (cukraus) vartojame daugiau nei rekomenduojama. Per mažai valgome daržovių ir vaisių. Derėtų atminti, kad būtent mityba gali sumažinti daugelio lėtinių ligų riziką“.
Socialiniai ir ekonominiai veiksniai
Mokslininkai taip pat nustatė, kad sveikatos būklė glaudžiai susijusi su socialiniais ir ekonominiais veiksniais. Žemesnis išsilavinimas, nekvalifikuotas darbas ir gyvenimas kaimiškose vietovėse dažnai koreliuoja su mažesne prieiga prie sveikatos išteklių, nepalankesniais gyvenimo įpročiais ir didesniu mirtingumu nuo lėtinių ligų. Todėl efektyvi sveikatos politika turi apimti ne tik medicinines priemones, bet ir švietimą, skurdo mažinimą bei socialinių sąlygų gerinimą.
Siekiant gerinti visuomenės sveikatą, būtinos integruotos, moksliniais tyrimais pagrįstos prevencinės strategijos, kurios būtų pritaikytos prie vietinių poreikių. Minėti mokslininkai – prof. habil. dr. Vilius Grabauskas, prof. dr. Jūratė Klumbienė, prof. habil. dr. Vaiva Lesauskaitė, prof. dr. Janina Petkevičienė ir prof. habil. dr. Abdonas Tamošiūnas – buvo nominuoti Lietuvos mokslo premijai už darbų ciklą „Lėtinės neinfekcinės ligos: nuo populiacijos iki genų“, o jų darbai prisidėjo prie tarptautinių prevencijos koncepcijų rengimo.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.