Lietuvą užklupus karščiams, daugeliui iš karto kyla instinktas praustis po šaltu dušu arba pasinerti į ledinę vonią. Tačiau medicinos ir anatomijos specialistai perspėja, kad toks sprendimas ne visada padeda sumažinti kūno vidinę temperatūrą ir gali net kelti riziką tam tikroms žmonių grupėms.
Kodėl šaltas vanduo suteikia tik trumpalaikį palengvėjimą
Normaliai žmogaus kūno temperatūra siekia apie 37 °C. Karščio metu įsijungia natūralūs vėsinimo mechanizmai: kraujagyslės išsiplečia ir daugiau kraujo prateka į odos paviršių, taip atiduodama šiluma. Pagal anatomijos profesorių Adamą Teilorą, staigus šalto vandens poveikis sukelia odos kraujagyslių susitraukimą, todėl kraujas trumpam nuteka nuo paviršiaus ir organizmas saugo šilumą. Todėl šaltas dušas ar pasinėrimas į ledinį vandenį dažnai duoda tik subjektyvų, trumpalaikį gaivos pojūtį, o ne ilgalaikį kūno temperatūros sumažėjimą.
Rizikos ir šalčio šoko galimybė
Staigus pasinėrimas į labai vėsią, pavyzdžiui, apie 15 °C ar žemesnės temperatūros vandenį, gali išprovokuoti vadinamąjį šalčio šoką: odos kraujagyslės staigiai susitraukia, padidėja kraujospūdis ir širdies darbo krūvis. Tai ypač svarbu žmonėms, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, turintiems aukštą kraujospūdį ar kitų sveikatos problemų. Nors tokie atvejai nėra dažni, specialistai rekomenduoja būti atsargiems ir vengti staigių temperatūros šuolių.
Ar per karštas dušas padeda?
Pasirinkimas „karštas dušas“ taip pat nėra idealus: vanduo, kurio temperatūra viršija kūno temperatūrą, gali dar labiau įkaitinti organizmą ir apsunkinti vėsinimąsi. Todėl tyrėjai ir gydytojai dažniau rekomenduoja šiltus arba vėsius plovimus – optimaliu laikoma maždaug 26–27 °C vandens temperatūra, kuri neprovokuoja kraujagyslių susitraukimo ir leidžia efektyviau atiduoti perteklinę šilumą.
Praktiniai patarimai saugiam vėsinimuisi
Vasaros karščių metu verta rinktis kelias paprastas priemones: rinktis vėsias (ne ledines) dušo procedūras, vėdinti patalpas, gerti pakankamai skysčių ir vengti fizinio krūvio karščiausiu paros metu.
Be to, reikėtų atkreipti dėmesį į kūno higieną: labai šaltas vanduo mažiau efektyviai šalina odos riebalus ir bakterijas, todėl prakaito kvapas gali išlikti, o riebaluose kaupiasi nešvarumai, skatinantys odos bėrimus.
Apibendrinant, karštą dieną optimalesnis sprendimas – ne šaltas šokas, o apgalvotas vėsinimasis: pasirinkite vėsią, bet ne ledinę vonią arba dušą, stebėkite savo savijautą ir, jeigu turite lėtinių ligų, pasitarkite su gydytoju dėl saugių vėsinimosi metodų.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.