Cholesterolis ir toliau yra pagrindinė širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos tema. Nors daugelyje šalių, įskaitant Lietuvą, veikia profilaktikos programos, ne visi jas išnaudoja, o vien tik bendras cholesterolio rodmuo gali būti apgaulingas. Gydytoja Kristina Lebedevaitė pabrėžia, kad svarbu žvelgti į „bendrą paveikslą” ir neapsiriboti vienu skaičiumi, nes pagrindinės rizikos priežastys dažnai slepiasi už paviršiaus.
Vienas svarbus rodiklis, kurį svarbu išsitirti
Per pastaruosius dešimtmečius lipidų diagnostika tapo daug išsamesnė: nuo bendro cholesterolio prie MTL (blogasis), DTL (gerasis) cholesterolio, trigliceridų ir viso lipidogramos varianto. Vis dažniau akcentuojamas ne DTL cholesterolis ir individualūs rodikliai, tokie kaip lipoproteinas A, apolipoproteinas A1 ir apolipoproteinas B. „Jeigu paciento bendras cholesterolis yra geras, tai nebūtinai reiškia, kad rizikos nėra.” Todėl apsvarstyti papildomus tyrimus verta visiems, kurie nori tiksliau įvertinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
Lipoproteinas A atskleidžia genetinį polinkį gaminti tam tikrą kiekį cholesterolio. Šis rodiklis kol kas nėra plačiai koreguojamas medikamentais, tačiau vyksta intensyvūs tyrimai ir ateityje gali atsirasti priemonių jo kontrolei. Be to, lipoproteinas A dažnai tyrimas yra nemokamai prieinamas tik didelės rizikos pacientams, tačiau jį galima atlikti ir savarankiškai mokamai — kartą gyvenime toks tyrimas gali atskleisti paslėptą riziką, net jeigu bendri tyrimai yra geri.
Kodėl cholesterolis auga?
Cholesterolio kiekį lemia keli veiksniai: mityba (ypač gyvūninės kilmės riebalai), kepenų sintezė, genetika, gretutinės ligos ir gyvenimo būdas. Taip pat reikšmės turi stresas, miego kokybė ir fizinis aktyvumas. „Kūno svoris nenurodo, kokie bus cholesterolio rodikliai.” Praktikoje pasitaiko lieknų žmonių su aukštu cholesteroliu ir apkūnių pacientų su puikiais rodikliais — todėl vien tik kūno masės vertinimas gali klaidinti.
Stresas veikia ne tik emocijas: jis gali skatinti blogojo cholesterolio padidėjimą ir aterosklerozės vystymąsi, o dažniausiai su stresu ateina ir netinkami mitybos bei aktyvumo įpročiai.
„Su stresu ateina ir rutinos nebuvimas, mažas fizinis aktyvumas, netinkama mityba, antsvoris, o tai, natūralu, veikia ir cholesterolio kiekį.” Todėl prevencija turėtų būti kompleksiška.
Padidėjo – ką daryti?
Cholesterolio valdymui svarbu įvertinti visą rizikos kontekstą: amžių, lytį, rūkymą, kraujospūdį, gretutines ligas ir šeimos anamnezę. Jauni, aktyvūs žmonės be kitų rizikos veiksnių gali pradėti nuo gyvenimo būdo korekcijų, o tais atvejais, kai rizika didelė, medikamentai tampa būtini. Mitybos rekomendacijos yra aiškios: mažinti gyvūninius riebalus, perdirbtus ir saldžius produktus, rinktis liesesnius pieno produktus, daugiau žuvies (omega-3), riešutų, sėklų ir alyvuogių aliejaus. Saikas ir kasdienis judėjimas — taip pat raktas į geresnę širdies sveikatą.
Galiausiai, reguliarios patikros ir atidumas savo rodikliams leidžia laiku pastebėti pavojų ir imtis priemonių. Lipoproteino A tyrimas — tai papildomas instrumentas, kurį verta apsvarstyti norint sužinoti, ar genetika neriboja jūsų pastangų išsaugoti sveiką širdį.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.