Nutukimas tapo vienu svarbiausių viešosios sveikatos iššūkių Lietuvoje: daugiau nei ketvirtadalis suaugusių gyventojų susiduria su šia liga, kuri didina riziką susirgti diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis, tam tikrais vėžio atvejais ir sukelia psichologinę naštą. Situacija reikalauja ne tik individualių sprendimų, bet ir sisteminių intervencijų, skirtų prevencijai, ankstyvai diagnostikai ir kompleksiniam gydymui.
Plačiau apie paplitimą ir jo priežastis
Populiacijos gyvenimo būdo pokyčiai, sėdimas darbas, gausios ir energijos turinčios mitybos prieinamumas bei socialiniai ir ekonominiai veiksniai prisideda prie nutukimo augimo. „Remiantis Eurostat ir Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, daugiau nei ketvirtadalis suaugusių Lietuvos gyventojų serga nutukimu. Pagal antsvorio paplitimą tarp suaugusiųjų Lietuva Europoje užima penktą vietą – mus lenkia tik Latvija, Suomija, Malta ir Rumunija”, – sako dr. I. Fomčenko. Tokie rodikliai rodo, kad būtina didinti visuomenės informuotumą ir gerinti prieigą prie efektyvių gydymo priemonių.
Kaip tiksliau įvertinti riziką
Vertinti sveikatos riziką vien tik pagal kūno masės indeksą (KMI) yra nepakankama. „Vertinti vien kūno svorį ar KMI nėra pakankamai tikslu. Norint įvertinti tikrąją metabolinę riziką, svarbu atsižvelgti ir į liemens apimtį, liemens bei klubų santykį ar liemens ir ūgio santykį”, – sako dr. I. Fomčenko. Praktikoje liemens apimtis dažnai geriau parodo metabolinę riziką: „Pagal rekomendacijas moterų liemens apimtis turėtų būti mažesnė nei 80 cm, vyrų – mažesnė nei 94 cm. Vis dėlto praktikoje tokius rodiklius matome gana retai. Didžiausia metabolinė rizika dažniausiai siejama su didesne nei 88 cm moterų ir didesne nei 102 cm vyrų liemens apimtimi”, – aiškina gydytoja.
Gydymo galimybės ir požiūrio kaita
Per pastaruosius dešimtmečius požiūris į nutukimą kardinaliai pasikeitė. „Anksčiau buvo manoma, kad nutukimas yra valios ar disciplinos stoka, todėl pagrindinis dėmesys buvo skiriamas kalorijų ribojimui. Šiandien žinome, kad tai sudėtinga lėtinė liga, kurios vystymuisi įtakos turi įvairūs biologiniai mechanizmai”, – sako dr.
I. Fomčenko. Moksliniai atradimai apie žarnyno hormonus ir sotumo reguliaciją leido sukurti efektyvesnius medikamentus, kurie kartu su gyvenimo būdo pokyčiais gerina bendrą sveikatą.
Ilgalaikis valdymas ir praktiniai žingsniai
Nutukimo valdymas dažnai reikalauja ilgalaikio požiūrio. „Tai nereiškia, kad vaistus būtina vartoti visą gyvenimą ta pačia doze. Kartu su gydytoju galima ieškoti individualių sprendimų – mažinti dozę, retinti vartojimą ar tam tikrais atvejais daryti pertraukas. Tačiau tai turi būti daroma planingai ir prižiūrint specialistui”, – atkreipia dėmesį gydytoja. Be to, būtinas multidisciplininis požiūris – endokrinologai, dietologai, fizinės medicinos specialistai ir psichologai turi dirbti kartu, kad būtų pasiektas ilgalaikis rezultatas.
Prevencija ir visuomenės vaidmuo
Gyvensenos pokyčiai išlieka kertiniai: subalansuota mityba, reguliarus fizinis aktyvumas, raumenų masės palaikymas ir visuomenės švietimas. „Kad ir koks pažangus būtų gydymas, žmogaus informavimas, palaikymas ir elgesio keitimas išlieka labai svarbūs. Jeigu nebus gyvensenos pokyčių, nei medikamentinis gydymas, nei bariatrinė chirurgija nebus tokie veiksmingi, kaip galėtų būti”, – pabrėžia dr. I. Fomčenko. Reikia ne tik medicininių sprendimų, bet ir politinių priemonių, investicijų į prevenciją, mokyklinį ugdymą bei darbo vietų sveikatos skatinimą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.