Vasara daugeliui asocijuojasi su atostogomis, lėtesniu tempu ir viltimi atgauti prarastas jėgas. Tačiau tyrimai ir specialistų pastebėjimai rodo, kad vien tik dvi savaitės prie jūros retai kompensuoja ilgai kauptą pervargimą. Nacionalinis savijautos indeksas (NSI), atliktas „Eurovaistinės” iniciatyva, parodo, kad tik apie kas penktas Lietuvos gyventojas savo savijautą vertina kaip labai gerą; apie 50 proc. gyvena vidutinės gerovės režimu, o maždaug 3 iš 10 jaučiasi prastai. Šie skaičiai primena, kad geros savijautos pagrindas formuojasi kasdien — ne tik per vieną atostogų periodą.
„Tyrimo duomenys aiškiai parodė, kad gera savijauta nėra vien poilsio savaitgalį ar vasaros atostogų klausimas. Ją labiausiai veikia kasdieniai dalykai – miegas, fizinė sveikata, nuovargis, santykiai ir gebėjimas derinti darbą su poilsiu. Tad net ir išvykus atostogų vidinė įtampa nebūtinai dingsta.
Būtent todėl svarbu ne tik ieškoti trumpalaikio atokvėpio, bet ir geriau suprasti, kur slypi tikrosios prastesnės savijautos priežastys. Tik tuomet galime tikslingiau kalbėti apie prevenciją ir praktiškus būdus, kaip padėti jaustis geriau”, – sako Eglė Laskauskaitė, „Eurovaistinės“ farmacinės veiklos vadovė.
Ar dvi savaitės atostogų pakanka?
Psichoterapeutas Dainius Jakučionis primena, kad poilsio efektas dažnai trunka trumpai: „Mokslas tyrinėja viską – net ir atostogas. Šią sritį nagrinėjantys mokslininkai sako, kad poilsio pikas pasireiškia aštuntą atostogų dieną. Tyrimai taip pat rodo, kad visgi geriau ilsėtis dažniau, o ne ilgiau”, – atskleidžia specialistas. Todėl jis siūlo permąstyti poilsio strategiją: vietoj vieno ilgo tarpo — daugiau trumpų atokvėpių per metus, pavyzdžiui, 4 poilsio dienos kas porą mėnesių, kas suteiktų nuolatinę regeneraciją ir gerintų tiek psichinę, tiek fizinę sveikatą.
Psichoterapeutas taip pat pastebi aiškius ženklus, kada vien atostogų nepakanka: jei poilsio dienų nepasirodo lengvumo ar energijos, miegas lieka sutrikęs ir vis labiau nesinori dirbti, tai signalas, kad reikalingi gilesni kasdienybės pokyčiai.
Tokiu atveju svarbu peržiūrėti miego režimą, fizinį aktyvumą, mitybą ir emocinę namų aplinką.
Psichologinis atsitraukimas — ne mažiau svarbus nei buvimas kitoje vietoje
„Jei norime turėti energijos gyvenimui, neužtenka vien laukti atostogų. Reikia tuo rūpintis kasdien – prižiūrėti, ar mums pakanka miego, ar yra fizinio aktyvumo, ar mityba pakankamai palanki sveikatai, ar namuose turime emociškai saugią aplinką, kur galima pasikalbėti apie sunkumus ir džiaugsmus. Tikras poilsis atsiranda tada, kai žmogaus gyvenime yra daugiau atramos taškų nei vien pabėgimas nuo rutinos”, – sako D. Jakučionis.
Praktiniai patarimai: nustatykite ribas su darbu (automatiniai atsakymai, aiškūs susitarimai dėl nereagavimo į žinutes), planuokite trumpus reguliarius pertraukėles, gerinkite miego higieną, venkite per didelio alkoholio vartojimo ir pervargimo. Per atostogas vertinga derinti poilsį su judėjimu — pasivaikščiojimai, lengvi žygiai ar kitos aktyvios veiklos padeda atitrūkti nuo minčių apie darbą.
„Tam, kad pailsėtume, neužtenka tik fiziškai nebūti darbe. Reikia ir psichologiškai nuo jo atsiriboti – neatsakinėti į laiškus, žinutes, skambučius, negyventi nebaigtuose darbuose ar jaudintis dėl terminų. Todėl tikram poilsiui labai padeda veikla, kuri prikaustytų dėmesį ir atitrauktų nuo galvojimo apie darbą”, – pataria psichoterapeutas.
Galiausiai, leiskite sau mokytis ar išbandyti naujas veiklas: „Galiausiai, atsijungti padeda ir meistriškumo jausmas. Per atostogas galima ne tik nieko neveikti, bet ir patirti ar išmokti ką nors, kas praturtina: ar tai būtų maisto gaminimas, ar naujas įgūdis, ar kūrybinė veikla. Tokios patirtys padeda persijungti iš darbinių minčių ir primena, kad gyvenimas nėra vien užduočių sąrašas”, – pasakoja D. Jakučionis. Jei įprasti metodai nepadeda, verta kreiptis į specialistus — psichoterapeutą ar šeimos gydytoją — kad kartu rastumėte ilgalaikes spragas ir sprendimus.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.