Vėžys išlieka viena iš pagrindinių visuomenės sveikatos grėsmių, tačiau šiandien gydymas ir diagnostika yra žymiai pažengę. Nacionalinio vėžio centro gydytoja onkologė doc. dr. Birutė Brasiūnienė pabrėžia, kad per pastaruosius dešimtmečius onkologija pasikeitė iš esmės: nuo bendrų gydymo schemų link individualizuotų sprendimų, o prevencija ir ankstyva diagnostika išlieka kertiniu sergamumo mažinimo akmeniu.
Gyvenimo būdas ar genai: kas lemia daugiau?
Doc. dr. B. Brasiūnienė atkreipia dėmesį, kad nors visuomenėje paplitęs įsitikinimas, jog vėžys daugiausia paveldimas, faktai rodo kitaip. Paveldimi sindromai sudaro tik nedidelę visų atvejų dalį, tuo tarpu dauguma susirgimų yra susiję su gyvenimo būdu. „Gyvenimo būdas prisideda prie daugumos vėžio atvejų. Vis dėlto tik žinojimo nepakanka – būtina šias žinias paversti realiais įpročiais. Lietuvoje vis dar per mažai gyventojų dalyvauja vėžio prevencinėse programose, nes ankstyva vėžio diagnostika yra vienas svarbiausių veiksnių mažinančių mirtingumą”, – teigia doc. dr. B. Brasiūnienė.
Tai reiškia, kad kasdieniai pasirinkimai – aktyvumas, mityba, žalingų įpročių vengimas, svorio kontrolė ir streso valdymas – tiesiogiai įtakoja riziką sirgti vėžiu. Be to, svarbu aktyviai dalyvauti amžiaus grupei skirtose prevencinėse programose, kurios leidžia anksti nustatyti ir gydyti navikus.
Personalizuota medicina ir diagnostikos pažanga
Onkologijos sritis persiorientuoja nuo universalių gydymo schemų prie individualiai pritaikytų sprendimų. „Kiekvienas atvejis aptariamas multidisciplininėse komandose, kur gydymo planą kartu sudaro onkologai, chirurgai, radiologai ir kitų sričių specialistai. Dabar, personalizuotos medicinos eroje, ligos atvejai aptariami ir genomikos multidiscispliniame konsiliume (MDK), kuriuos NVC nuo 2024 m. rugpjūčio Medikamentinės Onkologijos centre organizuojame kas mėnesį. Be gyd. onkologų chemoterapeutų, kitų klinikos onkologų, čia dalyvauja genetikai, imunologai ir kiti specialistai”, – sako doc. dr. B. Brasiūnienė.
Molekuliniai tyrimai, pažangios vaizdinės diagnostikos priemonės (KT, MR, PET) ir kartotinos biopsijos leidžia sudaryti tikslų naviko biologinį profilį.
Tai suteikia galimybę parinkti tikslesnę terapiją – nuo taikinių vaistų iki imunoterapijos ir jų derinių.
Naujų gydymo galimybių poveikis
Gydymo efektyvumas ženkliai pagerėjo: „Be klasikinės chemoterapijos šiandien taikoma taikinių terapija, imunoterapija, biologiniai vaistai, antikūnų ir vaistų konjugatai, o kai kuriais atvejais – jų deriniai. Gydymas tapo tikslinis, o rezultatai ženkliai skiriasi nuo seniau stebėtų. Metastazavusio krūties vėžio išgyvenamumo vidurkis, kuris anksčiau, kai galėjome gydyti tik chemoterapija, hormonoterapija siekė vos 9–11 mėnesių. Dabar, naujų inovatyvių vaistų dėka krūties vėžio su metastazėmis gyvenimo trukmės vidurkis yra 5 metai”, – teigia gydytoja.
Tai rodo, kad investicijos į mokslą ir naujas technologijas realiai keičia pacientų išgyvenamumą bei gyvenimo kokybę. Lietuvoje sparčiai diegiamos diagnostikos inovacijos, įskaitant cirkuliuojančios naviko DNR analizę ir specializuotus genominės analizės konsiliumus.
Prevencija: ką kiekvienas gali padaryti dabar
Prevencija prasideda nuo paprastų kasdienių įpročių ir žinojimo apie šeimos ligų istoriją. „Kiekvienas turime žinoti apie paveldimas savo šeimos giminės ligas, mirčių atvejus nuo vėžio šeimoje ar giminėje, galimas paveldimas rizikas. Šios žinios specialistams konsultacijų metu padeda dėl patikros ypatumų. Visuomenės sveikatos raštingumas ir vėžio stigmų mažinimas yra kita būtina kryptis, jei norime suvaldyti vėžio sergamumą, nes vėžys nėra gėda ar kokia slapta liga, ji gali būti anksti diagnozuojama, gydoma ir pilnai pagydoma, ypač jei diagnozuojama ankstyvose stadijose. Išplitusios ligos atveju gali būti sustabdomas jos plitimas, taip laimint dar gyvenimo metų sergančiajam”, – sako doc. dr. Brasiūnienė.
Trumpai apibendrinant: žinios turi virsti veiksmais – tik taip galima reikšmingai sumažinti vėžio sergamumą ir pagerinti gydymo rezultatus.