Kai po gydymo ar operacijos būklė nepagerėja arba atsiranda naujų sveikatos problemų, pacientai neretai susiduria su dilema – ar tai neišvengiama komplikacija, ar vis dėlto įvyko gydymo klaida. Daug kas piktinasi socialiniuose tinkluose arba tiesiog numoja ranka, bet mažai žmonių žino, jog Lietuvoje veikia speciali ne teismine tvarka grindžiama sistema, leidžianti siekti žalos atlyginimo, paprasčiau ir greičiau nei kreipiantis į teismą.
Kaip veikia žalos be kaltės modelis
Nuo 2020 metų šalyje taikomas vadinamasis žalos be kaltės modelis. Jo esmė – pacientas gali kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, kuri vertina, ar gydymo metu buvo padaryta žala, nepriklausomai nuo to, ar nustatytas konkretaus gydytojo ar įstaigos kaltės faktas. Komisijos procesas yra administracinis, o ne teisminis, todėl procedūros paprastesnės ir dažnai greitesnės.
„Jeigu žmogui atrodo, kad jam arba jo artimajam buvo padaryta žala sveikatai, jis gali kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją. Tai nėra teisminis procesas, todėl viskas yra daug paprasčiau. Internete pakanka susirasti informaciją apie žalos sveikatai atlyginimą, komisijos puslapyje aiškiai nurodyta, kas gali kreiptis, kokie dokumentai reikalingi ir kaip tai padaryti“, – aiškina komisijos narys.
Ką reikėtų žinoti ir kokius žingsnius žengti
Pirmiausia svarbu surinkti visus su gydymu susijusius dokumentus: ligos istorijos išrašus, siuntimus, operacijos aprašymus, medicininius tyrimus bei vaistų įrašus. Rekomenduojama turėti ir gydytojo ar kito sveikatos priežiūros specialisto rašytinį paaiškinimą, jei toks yra prieinamas. Pacientui reikėtų parašyti kreipimąsi į komisiją, jame trumpai aprašant situaciją, pateikiant faktus ir prašymą išnagrinėti žalą.
Komisija nagrinėja pateiktus dokumentus, gali paprašyti papildomų įrodymų arba atlikti medicininę ekspertizę. Sprendimas gali būti pripažinimas, kad žala padaryta, ir kompensacijos skyrimas arba nusprendimas atsisakyti kompensacijos, jei neįrodyta ryšio tarp gydymo ir žalos.
Ką apima kompensacija ir ko tikėtis
Kompensacija skiriama atsižvelgiant į nustatytą žalą: gydymo ir reabilitacijos išlaidas, papildomus tyrimus, galimą pajamų praradimą bei kitus tiesioginius nuostolius. Kiekvienas atvejis vertinamas individualiai: kompensacijos dydis priklauso nuo žalos pobūdžio, jos rimtumo ir poreikio ilgalaikei priežiūrai ar reabilitacijai.
Nors komisijos procedūra yra ne teismine, sprendimai dažnai gali būti apskųsti įprasta teisine tvarka, jei kuri nors šalis nesutinka su išvadomis. Todėl verta konsultuotis su pacientų teisių atstovu arba teisininku prieš ir po kreipimosi.
Praktiniai patarimai ir atsargumo priemonės
Jei įtariate, kad patyrėte žalą, veikite nedelsdami: surinkite dokumentus, pasidarykite rašomą situacijos aprašymą su datomis ir liudytojais, išsaugokite visus sąskaitų ir tyrimų įrašus. Net jei neplanuojate ginčytis teisminiu būdu, administracinis kelias per komisiją dažnai suteikia aiškų, formalaus pripažinimo mechanizmą ir galimybę gauti kompensaciją be ilgo bylinėjimosi.
Vis daugiau skundų rodo, kad klaidų pasitaiko įvairių – nuo neteisingos galūnės operacijos iki instrumentų palikimo kūne. Svarbu, kad pacientai žinotų savo teises ir galimybes – tai padeda ne tik atgauti nuostolius, bet ir gerinti medicinos paslaugų saugumo kultūrą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.