Sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis Lietuvoje išlieka didelis, o vienas reikšmingiausių rizikos veiksnių – padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje. Daugelis žmonių su šiuo žodžiu sieja tik vieną pavojingą reiškinį, tačiau svarbu suprasti cholesterolio vaidmenį organizme, skirtumus tarp „gerojo“ ir „blogojo“ cholesterolio bei priemones, kuriomis galima sumažinti riziką.
Kas yra cholesterolis?
Cholesterolis yra riebalinės kilmės medžiaga, būtina ląstelių membranų struktūrai, hormonų ir tulžies rūgščių sintezei bei vitamino D apykaitai. Tačiau kraujyje cholesterolis netirpsta ir keliauja susijungęs su lipoproteinais. DTL (didelio tankio lipoproteinai) dažnai vadinami „geruoju“ cholesteroliu, nes jie padeda pašalinti MTL (mažo tankio lipoproteinų) – „blogąjį“ cholesterolį – iš kraujo. Pusiausvyra tarp šių frakcijų lemia kraujagyslių būklę: jei „blogojo“ cholesterolio yra per daug, ant kraujagyslių sienelių kaupiasi apnašos, mažėja jų pralaidumas ir elastingumas, didėja aterosklerozės, infarkto ir insulto rizika.
Kodėl cholesterolio kiekis padidėja?
Padidėjusį „blogojo“ cholesterolio kiekį lemia keli pagrindiniai veiksniai: paveldimumas, kepenų ar skydliaukės sutrikimai, inkstų ligos, netinkama mityba (ypač daug sočiųjų gyvulinių riebalų), rūkymas, antsvoris, mažas fizinis aktyvumas ir cukrinis diabetas. Aterosklerotiniai procesai gali prasidėti dar jauname amžiuje, todėl prevencija ir ankstyvas rizikos vertinimas yra ypač svarbūs. Reguliarūs sveikatos patikrinimai leidžia laiku nustatyti riziką ir imtis priemonių.
Kaip natūraliai sumažinti cholesterolio kiekį?
Pakeitimai gyvenimo būde dažnai duoda reikšmingų rezultatų. Pirmiausia rekomenduojama sumažinti gyvulinių riebalų suvartojimą: mažiau raudonos mėsos ir riebių pieno produktų, daugiau žuvies, daržovių, vaisių, pilno grūdo produktų ir ankštinių daržovių. Augalinių sterolių turintys maisto produktai ir papildai gali sumažinti cholesterolio pasisavinimą žarnyne. Fizinis aktyvumas gerina lipidų apykaitą ir padeda mažinti kūno svorį – užtenka reguliarios vidutinio intensyvumo mankštos ne mažiau kaip keliasdešimt minučių kelis kartus per savaitę.
Tarp papildomų priemonių minima raudonųjų mielių fermentuoti ryžiai, kuriuose yra monakolino K – junginio, veikiančio panašiai kaip kai kurie cholesterolį mažinantys vaistai. Tyrimai rodo, kad šie preparatai gali reikšmingai sumažinti bendrą ir MTL cholesterolio kiekį, tačiau jų vartojimas turi būti aptartas su gydytoju, kad būtų įvertinta nauda ir galimi šalutiniai poveikiai bei sąveikos su kitais vaistais.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei šeimoje yra širdies ligų atvejų, jaučiate sveikatos pakitimus arba turite kelis rizikos veiksnius (rūkymas, antsvoris, cukrinis diabetas), verta pasidaryti lipidogramą ir konsultuotis su šeimos gydytoju ar kardiologu. Gydytojas nustatys individualius tikslus ir, jei reikia, paskirs medikamentinį gydymą. Statinai ir kiti vaistai gali būti būtini tiems, kuriems gyvenimo būdo pokyčiai nepakankami arba rizika labai didelė.
Užtikrindami tinkamą mitybą, reguliarų judėjimą ir gydytojo priežiūrą, galime žymiai sumažinti cholesterolio keliamą grėsmę ir išsaugoti širdies bei kraujagyslių sveikatą ilgesnį laiką.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.