Pagirios dažnai suvokiamos kaip trumpalaikė pasekmė: galvos skausmas, sausa burna, nuovargis. Tačiau tai tik matoma problemos dalis. Genetikas ir ilgaamžiškumo mokslų atstovas dr. Vaidas Dirsė pabrėžia, kad alkoholio poveikis veikiau slypi gilesniuose biologiniuose procesuose ir ilgainiui gali daryti didesnę žalą nei akivaizdūs pagirių simptomai.
Alkoholis „pasuka laikrodį“ į priekį
Alkoholis veikia įvairiais lygmenimis. „Pirmiausia – gali būti pažeidžiama DNR ir trikdomi jos taisymo mechanizmai. Tiksliausias šiandien turimas biologinio amžiaus matas – epigenetinis laikrodis – rodo, kad žmonės, reguliariai vartojantys alkoholį, biologiniu požiūriu yra vyresni nei jų chronologinis amžius”, – sako jis. Tai reiškia, kad alkoholio poveikis matuojamas ne tik tuo, kaip žmogus jaučiasi kitą dieną, bet ir giluminėmis ląstelės pokyčių grandinėmis.
Be to, alkoholis gali sutrumpinti telomeras – chromosomų „apsauginius dangtelius”, kurių ilgis siejamas su ląstelių senėjimu. „Trečia, alkoholis skatina lėtą, nuolatinį uždegimą, – įspėja ilgaamžiškumo praktikų Lietuvoje pradininkas. – Tai tylus, bet nuolatinis procesas, kuris palaipsniui silpnina audinius ir organus. Prie to prisideda ir oksidacinis stresas, susilpnėjusi ląstelių energijos gamyba bei imuninės sistemos senėjimas. Visi šie procesai reiškia, kad alkoholis nėra „neutralus“ – jis aktyviai sendina organizmą.” Šie mechanizmai bendromis pastangomis gali didinti lėtinių ligų riziką.
Ar egzistuoja „saugus“ alkoholio kiekis?
Ilgą laiką sklandžiusi nuomonė apie vieną taurę vyno kasdien kaip galimą sveikumą saugantį įprotį šiandien yra kvestionuojama. Dr. Dirsė primena, kad „Kai atskiriame alkoholio efektą nuo susijusio gyvenimo būdo – nestipriai geriantys žmonės dažnai turi ir kitų sveikatą palaikančių įpročių – apsauginis poveikis išnyksta”, – aiškina jis. Didelio masto tyrimai, įskaitant publikacijas prestižiniuose žurnaluose, daro aiškią išvadą: „saugiausia alkoholio dozė – nulis”.
Tai nereiškia moralinės paniekos vartotojams, bet kviečia įvertinti kompromisą: kiekviena papildoma taurė yra rizika, o ne garantuota nauda, ypač kalbant apie ilgalaikį biologinį senėjimą ir ligų rizikų augimą.
Mesti niekada nevėlu – organizmas keistis pradeda jau netrukus
Gera žinia – kūnas turi reikšmingą atsistatymo potencialą. „Tai viena labiausiai motyvuojančių žinių, kurias galiu perduoti”, – sako dr. Dirsė. Pirmieji pastebimi pokyčiai vyksta per savaitės ar mėnesio laikotarpį: gerėja kraujospūdis, širdies ritmo variabilumas, atsistato miego architektūra, ypač REM fazė, kurią alkoholis trikdo. „Kepenys yra organas su retu sugebėjimu regeneruotis. Esant ankstyvai fibrozei ir atsisakius alkoholio, jos gali reikšmingai atsistatyti per 4–8 savaites. Per tris mėnesius gerėja imuninė funkcija ir odos būklė. Per 6–12 mėnesių – mažėja onkologinės rizikos rodikliai. Smegenys atsinaujina lėčiausiai, tačiau ir čia vyksta pokyčiai – ypač srityse, atsakingose už sprendimų priėmimą”, – pasakoja medicinos mokslų daktaras. „Tai nėra metafora – tai išmatuojamas biologinis procesas. Niekada nevėlu pradėti”, – priduria jis.
Tabletė žalos neatitaiso – kaip elgtis praktiškai
Po linksmybių dažnai griebiamasi aspirino ar kitų priemonių, bet vaistininkas Ignas Popa įspėja: „Tačiau dažnai pamirštama, kad tai – lazda su dviem galais. Aspirinas iš tiesų gali padėti suvaldyti galvos skausmą. Tačiau kartu jis gali sustiprinti kitą dažną pagirių simptomą – virškinamojo trakto diskomfortą. Vietoj palengvėjimo žmogus gali pajusti dar didesnį pykinimą, dirglumą ar deginimo pojūtį”, – įspėja specialistas.
Jei ketinate sumažinti arba nutraukti alkoholio vartojimą, planuokite tai atsakingai: pasikonsultuokite su gydytoju, ypač jei vartojimas buvo intensyvus. „Priklausomai nuo situacijos sunkumo, nutraukus vartojimą gali atsirasti nerimas, miego sutrikimai, padidėjęs širdies ritmas – o sunkesniais atvejais ir rimtesnių simptomų. Kiekviena situacija yra individuali, todėl šis procesas reikalauja ne tik valios bei psichologinių pastangų, bet ir specifinių rekomendacijų – iš šeimos gydytojo ar Respublikinio priklausomybės ligų centro specialistų. Svarbu šalia turėti patikimą specialistą, kuris galėtų stebėti organizmo reakcijas ir padėti išvengti galimų komplikacijų”, – rekomenduoja vaistininkas.
Apibendrinant: pagirios yra tik matoma dalis. Giluminiai biologiniai pokyčiai gali daryti ilgalaikę įtaką sveikatai, tačiau atsisakius alkoholio daugelis sričių gali gerėti ir biologinis senėjimo tempas sulėtėti. Sprendimas keisti įpročius visada prasmingas, ypač su sveikatos specialistų parama.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.