Poliklinikų pacientai vis dažniau skundžiasi ilgomis eilėmis ir sunkumais gauti konsultacijas laiku. Apie tai liudija ir konkrečios istorijos: septyniasdešimtmetis Viktoras ne kartą bandė užsiregistruoti pas akių gydytoją, bet sulaukti konsultacijos nepavyko.
„Akių gydytojo du metus laukiau ir nėra. Reikia eiti pas privatų registruotis. Baisu, tokioje ligoninėje nėra akių gydytojo. Ką daryti? Laukit, laukit, ateinu po pusantrų metų, sakau: kada – dar nėra, paskambinsim. Paskui atėjau, sako nebėra pas mumis ir nebus“, – pasakoja Viktoras.
Tokių pavyzdžių yra daugiau. 40 metų diabetu serganti Vida sutrikus sveikatai kreipėsi į polikliniką ir ilgai laukė siuntimo pas gastroenterologą: „Pas ją patekau tik po pusantro mėnesio. Tai praktiškai visa negyva vaikščiojau ir kreipiausi į privačią kliniką, kad galėčiau pasidaryti tyrimus. Ir tyrimai buvo blogi, elektrolitai, baltymai žemiau normos. Jei būčiau nėjusi, manęs čia nebebūtų“, – pasakoja Lietuvos diabeto asociacijos vadovė Vida Augustinienė.
Kas keičiasi PSDF finansavime
Nuo kitų metų įsigalios nauja Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų skirstymo tvarka. Pagrindinis pokytis – pirmenybė skiriama valstybinėms gydymo įstaigoms: papildomas finansavimas privačioms klinikoms bus skiriamas tik toms paslaugoms, kurių viešasis sektorius negalės užtikrinti. Tai reiškia, kad dalis iki šiol privačioms įstaigoms skiriamų apmokėjimų bus perkelti į valstybinį tinklą.
Medikų ir pacientų baimės
Pacientų ir medikų organizacijos prognozuoja, kad dėl lėšų perskirstymo eilės gali dar labiau pailgėti. Kaip pastebi šeimos gydytoja Jurga Dūdienė: „Jei buvo du mėnesius eilė, tai automatiškai 4, jei buvo keturi, gali automatiškai būt 6, 7, 8. Sąnario lauks ir 12 mėnesių, ir dar daugiau viešajame sektoriuje, nes tas srautas automatiškai pateks ten“, – sako šeimos gydytoja Jurga Dūdienė.
Ji taip pat įspėja: „Mes matome pavojų ir riziką, kad paprastų konsultacijų pas specialistus irgi turės laukti ilgiau, nes užsidarys galimybė iš PSDF lėšų gauti apmokamą konsultacinę paslaugą – kardiologai, neurologai, oftalmologai“, – sako J.
Dūdienė. Toks scenarijus reiškia ne tik ilgesnį laukimą, bet ir didesnę riziką, kad lėtinių ligų būklė blogės dėl atidėtos diagnostikos ir gydymo.
Vyriausybės pozicija ir ekonominiai argumentai
Sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis ramina, kad PSDF biudžetas didės ir papildomi pinigai bus nukreipti į viešąjį sektorių. „Jei mes privačiam sektoriui užšaldome dalį lėšų, apie 300 milijonų ir daugiau, eurų, visa kita, augant PSDF biudžetui, skirta viešųjų paslaugų vystymui. Paslaugos ir toliau bus teikiamos, prioritetinės dar 10 proc. galės daugiau vystytis mūsų viešajame sektoriuje. Tai reiškia, paslaugų daugėja“, – teigia sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis.
Ministras taip pat pažymi, kad privačiam sektoriui toliau bus skiriamas apmokėjimas ir aiškina skaičius: „Privačiam sektoriui yra skiriama suma, kuri atitinka 2025 metų faktą su viršutartinėmis – minus 6 procentai. Kadangi viršutartinių privatus sektorius padaro apie 15 procentų, reiškia, kad jų sutartis, dabartinė, 2027 metų, bendrai bus didesnė nei 2026 metų sutartis“, – sako L. Kukuraitis.
Ką tai reiškia pacientams ir ką daryti
Realistiškai reikėtų pasiruošti galimiems vėlavimams: planuoti kontrolinius tyrimus anksčiau, domėtis galimybėmis gauti konsultacijas privačiose įstaigose arba kelti prioritetą šeimos gydytojo kontaktui, kad būtumėte įtraukti į stebėjimo sąrašus. Valstybės uždavinys – stiprinti viešojo sektoriaus pajėgumus, o pacientų interesas – aktyviai ieškoti ir alternatyvų, ir prevencinių sprendimų.
Situacija reikalauja nuoseklaus planavimo ir politikos sprendimų, kurie užtikrintų, kad finansavimo perskirstymas nepadidintų sveikatos priežiūros prieinamumo atotrūkio tarp socialinių grupių.
