Maskvos Tverės rajono teismas, veikiant Rusijos generalinės prokuratūros prašymu, priėmė sprendimą, kuriuo 13 asmenų ir penkios organizacijos iš Latvijos, Lietuvos ir Estijos pripažintos tariamai bendrininkavusios nacistinei Vokietijai. Toks žingsnis sulaukė griežtos Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos (URM) reakcijos, kuri vadina šį procesą tikslinga propagandinio manipuliavimo istorija kampanija.
Kas paskelbta ir kokios organizacijos minimose?
Remiantis pranešimais, teismo sprendimas taikytas kelioms istorinių organizacijų grupėms, tarp kurių minimi „Omakaitse”, „Aizsargi”, „Perkonkrusts”, Lietuvių aktyvistų frontas ir Lietuvių nacionalistų sąjunga. Be organizacijų, sprendimas esą paliečia 13 konkrečių asmenų iš Baltijos šalių. Rusijos generalinė prokuratūra teigia, kad toks sprendimas yra svarbus „istorinės atminties išsaugojimui“ ir prevencijai prieš „istorijos klastojimą“.
Lietuvos URM vertinimas
Reaguodama į tai, Lietuvos URM pabrėžė, kad šie kaltinimai yra dalis platesnės informacinės kampanijos, kuria siekiama nukreipti dėmesį nuo Rusijos veiksmų ir karo nusikaltimų Ukrainoje. Ministerija pažymėjo, jog sprendimai ir interpretacijos remiasi dokumentais bei interpretacijomis, kurias saugo išimtinai Rusijos institucijos.
„Tai ne pirmas kartas, kai Rusija falsifikuoja istoriją Baltijos šalių ir mūsų laisvės kovotojų juodinimui, taip bandydama nukreipti dėmesį nuo jos vykdomų karo nusikaltimų ir kitų žiaurumų Ukrainoje. Naudojant tendencingai ir manipuliatyviai parinktus tik Rusijoje saugomus dokumentus, vykdoma tikslinga propagandinė manipuliavimo istorija kampanija, visiškai nutylint sovietinių represinių struktūrų įvykdytus nusikaltimus prieš Baltijos šalių ir kitų sovietų okupuotų kraštų žmones”, – teigiama ministerijos atsakyme žiniasklaidai.
URM taip pat atkreipė dėmesį, kad sprendimai dažnai orientuoti į Rusijos vidaus auditoriją ir naudojami pateisinti platesnę agresyvią politiką bei represijų naratyvus.
Kontextas ir pasekmės
Tverės teismo sprendimas turi reikšmę ne tik istorinei diskusijai, bet ir diplomatinėms įtampoms regione. Rusija anksčiau priėmė panašius sprendimus, priskiriant „bendrininkavimo“ etiketes istoriniams asmenims bei organizacijoms — pavyzdžiui, analogiški sprendimai buvo taikyti ir Ukrainos veikėjams.
Tai leidžia manyti, kad teisiniai veiksmai derinami su informacinėmis operacijomis.
„Istorijos faktų iškraipymas ir tendencingas jų interpretavimas skirtas Rusijos vidaus auditorijai. Siekiama netiesiogiai pateisinti Rusijos invaziją ir agresyvius jos veiksmus Ukrainoje, dėl kurių kiekvieną dieną žūsta taikūs gyventojai. Taip vadinamas teismo sprendimas priimtas, kai Rusijoje trinama sovietinio režimo nusikaltimų atmintis ir šalinami jo aukoms skirti paminklai. Lietuva toliau nuosekliai skatins tarptautinės bendruomenės pastangas, kad atsakingi už karo nusikaltimus Ukrainoje būtų patraukti atsakomybėn. Lietuva nuosekliai prisideda prie totalitarinių režimų aukų atminimo išsaugojimo ir įamžinimo Europoje”, – priduriama pareiškime.
Ką stebėti toliau?
Baltijos šalys perspėja apie galimas naujas informacines ar net provokacines veiklas regione ir ragina tarptautinę bendruomenę atidžiai stebėti situaciją. Praktinė šio sprendimo teisinė reikšmė už Rusijos ribų menka, tačiau jo politinis ir simbolinis poveikis gali būti reikšmingas. Diplomatinės atsargos, istorijos saugojimas ir aktyvus tarptautinis dialogas išlieka svarbiausi atsakomosios reakcijos instrumentai.
