Pirmadienį paskelbtoje tarptautinėje ataskaitoje „Pasaulio emocinės sveikatos būklė 2025 m.“ akcentuojama, kad per pastaruosius dešimt metų gerokai išaugo neigiamų emocijų, ypač nerimo ir streso, paplitimas. Tyrimą atliko institutas Gallup, apklausdamas 15 metų ir vyresnius respondentus iš 144 šalių ir regionų.
Pagrindiniai skaičiai ir tendencijos
2024 m. apklausoje 39 proc. suaugusiųjų visame pasaulyje nurodė, kad išvakarėse jautėsi labai susirūpinę, o 37 proc. patyrė didelį stresą. Fizinis skausmas buvo nurodytas 32 proc. respondentų — šis rodiklis per metus padidėjo dviem procentiniais punktais. Liūdesį jautė 26 proc., o pyktį — 22 proc. apklausoje dalyvavusių asmenų. Nors nerimo lygis kai kuriais atvejais šiek tiek sumažėjo ir grįžo prie priešpandeminio lygio, jis vis tiek yra 5 procentiniais punktais aukštesnis nei 2014 m.
Kodėl tai svarbu ir kam turėtų rūpėti vadovai
Ataskaitos autoriai pabrėžia, kad emocinės sveikatos rodikliai turi būti vertinami kartu su ekonominiais duomenimis. Neigiamos emocijos susiaurina dėmesį, mažina atsparumą ir gali didinti visuomenės pažeidžiamumą prieš socialinius bei politinius šokus. Nepaisant to, daugelis sprendimus priimančių asmenų orientuojasi tik į ekonominius parametrus, taip nepastebint kylančios gerovės krizės.
Geografinės ir demografinės ypatybės
Ypač aukšti nerimo ir streso rodikliai registruojami konfliktų ir nestabilumo paveiktose šalyse. Be to, moterys visame pasaulyje dažniau praneša apie liūdesį, nerimą ir fizinį skausmą nei vyrai. Šios demografinės ir geografinės diferencijos rodo, kad sprendimai turi būti pritaikyti pagal vietos kontekstą ir gyventojų grupes.
Praktiniai sprendimai: nuo politikos iki kasdienybės
Tyrimo pristatymas numatytas Pasaulio sveikatos aukščiausiojo lygio susitikime Berlyne, kur susirinks politikai, ekonomistai ir viešojo sektoriaus atstovai. Ataskaita ragina integruoti emocinės sveikatos rodiklius į viešosios politikos matavimus, plėtoti psichikos sveikatos paslaugų prieinamumą, investuoti į mokymus darbdaviams ir stiprinti bendruomeninę paramą. Individualiu lygiu rekomenduojama rūpintis miego kokybe, fiziniu aktyvumu, socialiniais ryšiais ir, prireikus, ieškoti profesionalios pagalbos.
Nors daug respondentų pranešė apie stresą ir nerimą, ataskaita pažymi, kad vis dėlto tarp žmonių vis dar vyrauja ir teigiamos emocijos. Tai primena, kad sprendimai turi būti subalansuoti: kovojant su neigiamomis tendencijomis svarbu išlaikyti ir stiprinti tai, kas palaiko gerovę — socialinį ryšį, saugumo jausmą ir galimybes prisitaikyti prie pokyčių.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.