Kodėl alergiškiems žmonėms reikėtų vengti medaus ir šviežių žolelių arbatos – vaistininkės paaiškinimas

Kada tradiciniai vaistai gali būti pavojingi

Pavasario ir vasaros sezonais daugėja alerginių reakcijų, o visuomenėje gyvuoja mitai apie saugius natūralius gydymo būdus. Vieni tokių mitų – kad medus arba šviežių žolelių arbata padės „pripratinti“ organizmą prie žiedadulkių arba net išvengti alergijos atsiradimo. Iš tiesų tokie požiūriai gali būti pavojingi: vietoje palengvėjimo jie sukelia ligos paūmėjimą, o sunkiais atvejais – anafilaksinį šoką.

Kas kelia pavojų alergiškiems žmonėms?

Vaistininkės Raimondos Truncės pastebėjimu, natūralūs produktai, ypač medus ir vaistažolės, dažnai būna gausūs žiedadulkių. „Būnant alergenų aplinkoje organizmas „nugali“ alergijas, vartojant medų organizmas pripranta prie žiedadulkių arba jeigu niekada neturėjai alergijos – neįmanoma, kad ji atsirastų. Tai, ko gero, patys pavojingiausi mitai, sklandantys apie alergijas. Iš tikrųjų, buvimas alerginėje aplinkoje, gali baigtis netgi anafilaksiniu šoku arba mirtimi. Alergiškiems žmonėms medus yra žiedadulkių „bomba“, o alergija gali išsivystyti net ir niekada jos neturėjusiems“, – aiškina „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Raimonda Truncė.

Taip pat verta prisiminti, kad šviežios žolelės ir arbatų mišiniai dažnai netinkamai nuvalyti, juose lieka žiedadulkių ir kitų alergenų. „Prieš vartojant arbatą, reikia įsitikinti ar jos sudėtyje nėra augalų, kuriems esate alergiški. Neretai pasitaiko situacija, kai turintys alergiją žiedadulkėms deda vaistažolių kompresus kai jiems peršti akis, norėdami palengvinti simptomus, tačiau taip sau dar labiau pakenkia. Vaistažolėse taip pat gausu žiedadulkių, o tai gali sukelti net ligos paūmėjimą”, – pasakoja vaistininkė.

Kaip atskirti alergiją nuo peršalimo?

Alergijos ir peršalimo simptomai pradžioje dažnai panašūs: čiaudulys, slogavimas, ašarotos akys. Tačiau yra skirtumų: alergijai būdingi niežulys, simptomų sumažėjimas pašalinus alergeną ir ilgesnis simptomų išlikimas tam tikrose situacijose (pvz., lauke ar ryte).

„Dažniausiai visi alerginiai susirgimai prasideda čiauduliu, varvančia nosimi ir akių ašarojimu. Tačiau daugelis pamiršta vieną esminį skirtumą – jei šie simptomai yra peršalimo padariniai, tai pakeitus aplinką, jie neturėtų kisti, pavyzdžiui, iš lauko grįžus namo. Jei negalavimai yra sukelti žiedadulkių ar kažkokio kontaktinio alergeno, pašalinus alergeną, būklė lengvėja arba simptomai visai išnyksta. Taip pat alergijai būdinga ne tik akių ašarojimas bet ir niežėjimas, kas, esant peršalimui, nepasireiškia”, – aiškina specialistė.

Prevencija ir gydymo pagrindai

Higienos instituto duomenys rodo, kad sergamumas alergijomis auga: 2016 m. dėl su klimato kaita susijusių alergijų į gydymo įstaigas kreipėsi beveik 90 tūkst. žmonių, o per dešimtmetį sergamumas padidėjo apie du kartus. Pagrindinė prevencija yra alergenų vengimas ir aplinkos pritaikymas. „Pats paprasčiausias alergijų gydimas – alergeno pašalinimas ir jo vengimas. Jei to padaryti neįmanoma, reikia vartoti antihistamininius, alergiją slopinančius vaistus, akių lašus, taip pat rekomenduojama plauti nosį druskos tirpalu. Namuose reiktų stengtis laikyti uždarytus langus, kad ligos periodu į namus patektų kuo mažiau žiedadulkių. Jei vairuojate automobilį, reiktų rinktis specialų salono filtrą, skirtą alergiškiems žmonėms, kuris saugo nuo žiedadulkių patekimo į salono vidų. Dar vienas iš galimų gydymo būdų – imunoterapija”, – pataria vaistininkė R. Truncė.

Be to, svarbu atsakingai vartoti vaistus ir pasitarti su specialistu: „Vartojant bent dvejus skirtingus vaistus, o ypač kai tarp jų yra vaistai nuo alergijos, reiktų patikrinti jų tarpusavio sąveiką. Vaistai nuo alergijos gali sumažinti kitų vaistų efektyvumą ir netgi iššaukti nepageidaujamus šalutinius poveikius”, – pabrėžia vaistininkė.

Apibendrinant: nors medus ir vaistažolės dažnai laikomi saugia alternatyva, alergiškiems žmonėms jų reikėtų vengti arba naudoti itin atsargiai, tik įsitikinus, kad sudedamosios dalys nėra jų alergenai.