Remiantis 2024 m. Valstybės duomenų agentūros pateikta statistika, Lietuvos gyventojų alkoholio ir tabako vartojimas praėjusiais metais šiek tiek sumažėjo, tačiau tuo pačiu metu išaugo mirčių skaičius, tiesiogiai susijęs su šiais žalingais įpročiais. Šie prieštaringi duomenys kelia svarbių klausimų apie sveikatos tendencijas šalyje ir būtinybę gilinti prevencines priemones.
Mažėjantis alkoholio vartojimas, tačiau auganti gamyba ir pardavimai
2024 metais vienas Lietuvos gyventojas suvartojo vidutiniškai 10,2 litro absoliutaus alkoholio – tai 0,8 litro mažiau nei 2023 metais. Toks sumažėjimas rodo teigiamą pokytį alkoholio vartojimo įpročiuose. Mažmeninėje prekyboje taip pat buvo parduota mažiau spiritinių gėrimų ir alaus: spiritinių alkoholinių gėrimų pardavimai sumažėjo 5,3 proc., o alaus – net 7,5 proc. Tačiau vyno, fermentuotų gėrimų ir kokteilių pardavimai išaugo 2,1 proc. Įdomu tai, kad nors vartojimas mažėja, 2024 m. beveik visų rūšių alkoholinių gėrimų gamyba padidėjo – spiritinių gėrimų gamyba išaugo beveik 11 proc., fermentuotų gėrimų – 6,4 proc., o alaus – 3,2 proc. Šie skaičiai rodo, kad nors alkoholio suvartojimo apimtys yra mažėjančios, pasiūla ir gamyba vertinami kaip pakankamai stiprūs sektoriai.
Tabako vartojimas mažėja, tačiau kainos kyla
Tabako gaminių suvartojimas Lietuvoje mažėjo analogiškai – pernai jis sumažėjo 5,9 proc., o vidutinė cigarečių pardavimo kaina padidėjo 7,6 proc. Akcizo mokesčio didinimas nuo 2024 m. sausio 1 d. yra viena iš pagrindinių šių kainų pokyčių priežasčių. Nors cigarečių gamyba mažėjo 4 proc., importas išaugo virš 26 proc., rodančių tam tikrą vartotojų elgsenos pokytį arba pritaikymą prie rinkos sąlygų.
Didėjantis ligų ir mirčių skaičius dėl žalingų įpročių
Nors skaičiai apie vartojimą atrodo pozityvūs, Higienos instituto duomenys rodo, kad 2024 metais išaugo mirčių ir sergamumo skaičius, susijęs su alkoholio ir tabako vartojimu.
Pernai dėl tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusių ligų mirė 677 asmenys, tai 52 daugiau nei 2023 metais. Rūkymui tiesiogiai priskirtinų piktybinių navikų sukelta mirtis padidėjo 80 atvejų, iš viso beveik 1600 žmonių.
Taip pat registruojama ir daugiau alkoholio sukeliamų diagnozių – pernai jų užregistruota 27,7 tūkst., o 100 tūkst. gyventojų tenka 958 sergantieji, palyginti su 944 2023 metais. Dažniausiai diagnozuojamos būklės yra alkoholinė priklausomybė, alkoholio toksinis poveikis, kepenų ligos ir psichozės. Pastebimi ir ligų padidėjimo procentai: alkoholio sukeltų polineuropatijų padaugėjo 12,7 proc., epileptinių sindromų – 11,1 proc., kepenų ligų – 5,8 proc.
Ligos taip pat atskleidžia socialinius skirtumus – vyrų sergamumas alkoholio sukeltais sutrikimais yra 3,2 karto didesnis nei moterų, kai tuo tarpu kaimo teritorijų gyventojai serga 1,3 karto daugiau nei miestų gyventojai. Tai rodo, kad žalingų įpročių poveikis gali būti susijęs su gyvenimo aplinkybėmis ir socialinėmis sąlygomis.
Tendencijos ir iššūkiai visuomenės sveikatai
Nors alkoholio ir tabako vartojimo mažėjimas gali būti priskirtinas efektyvioms prevencinėms priemonėms, tokios problemos kaip išaugęs mirčių ir ligų skaičius parodo, kad diskusijos apie žalingų įpročių įtaką visuomenės sveikatai yra toliau aktualios. Tai reiškia, kad reikia ne tik tęsti vartojimo mažinimo politiką, bet ir stiprinti gydymo, paramos bei švietimo programas, ypač orientuotas į rizikos grupes.
Šie duomenys skatina apmąstyti, kaip svarbu ne tik riboti žalingų įpročių prieinamumą, bet ir kurti holistinį požiūrį į žmonių sveikatą, kuris apimtų prevenciją, ankstyvą diagnozę ir efektyvias gydymo priemones. Taip pat būtina daug dėmesio skirti socialiniams veiksniams, kurie didina riziką sirgti susirgimais, susijusiais su alkoholio ir tabako vartojimu.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.