Valgymo sutrikimai dažnai prasideda subtiliai: ne vien dramatiškas svorio kritimas ar atviros persivalgymo epizodai, o nuolatinės mintys apie maistą, griežtos taisyklės ir baimė prarasti kontrolę. Specialistai įspėja, kad toks elgesys gali pamažu virsti rimtu psichikos sveikatos sutrikimu, jei jis ignoruojamas.
Ką reiškia ankstyvieji požymiai?
Gydytoja Rūta Telksnienė primena: „Normali mityba yra tokia, kai ateina laikas pavalgyti, pavalgai ir pamiršti. Kelias valandas gyveni savo gyvenimą – dirbi, mokaisi, bendrauji, ilsiesi. Vėliau pajunti alkį, vėl pavalgai ir toliau gyveni. Jei žmogus nuolat galvoja apie tai, ką valgė, ką valgys ar ko negali valgyti, tai jau tampa problema”. Tai aiškus signalas, kad mityba užima neįprastai daug dvasinės erdvės.
Tipiniai ankstyvieji ženklai: nuolatinis kalorijų skaičiavimas, griežtų taisyklių kūrimas apie „leidžiamą” ar „draudžiamą” maistą, nerimas po valgio, vengimas socialinių renginių dėl baimės suvalgyti per daug, sportas tik siekiant „sudeginti“ kalorijas. R.Telksnienė sako: „Kuo daugiau turime įvairių būdų sau padėti pasijusti geriau, tuo geriau. Problema atsiranda tada, kai maistas arba jo atsisakymas tampa pagrindiniu būdu susidoroti su kylančiomis emocijomis”.
Mintys kaip „vidinis kalėjimas”
Vienas svarbiausių požymių nėra matomas išoriškai – kiek vietos jūsų mintyse užima maistas ir kūnas. Specialistė pabrėžia: „Ar ne per daug galvoju, ką valgyti, kiek valgyti, kada valgyti? Ar nuolat skaičiuoju kalorijas? Ar po kiekvieno valgio galvoju, kaip reikės sudeginti kalorijas? Tokios mintys tampa savotišku vidiniu kalėjimu”. Kai mąstymas apie mitybą riboja kasdienį gyvenimą, darbo ar bendravimo kokybę, tai reiškia, kad problema gilėja.
Kaip dietos veda į užburtą ratą
Pradinė dieta, siekis „patarnauti“ geresnei savijautai ar grožiui, dažnai yra kelias į sutrikimą. Dažnai sveiko svorio žmogus pradeda riboti maistą, po to patiria persivalgymų epizodus, o vėliau vėl griebiasi griežtų apribojimų – taip susiformuoja užburtas ratas.
Tokie procesai gali eskaluotis iki anoreksijos, bulimijos ar kompulsinio persivalgymo.
Ką daryti, jei atpažįstate ženklus?
Pirmas žingsnis – sąmoningas savęs stebėjimas ir pokalbis su artimaisiais. Patartina riboti dietų kalbą, nevertinti savęs vien pagal skaičius ant svarstyklių ir išlaisvinti socialinį gyvenimą nuo maisto taisyklių. Jei simptomai užsitęsia arba intensyvėja, kreipkitės į šeimos gydytoją ar psichikos sveikatos specialistą – ankstyva intervencija gerina prognozes. Skubus vertinimas reikalingas esant reikšmingam svorio kritimui, kraujotakos sutrikimams, nuovargiui, priverstiniam valgymui ar minčių apie žalingą elgesį.
R.Telksnienė taip pat pažymi: „Jeigu sportuojame ne todėl, kad tai smagu ar naudinga sveikatai, o vien tam, kad kompensuotume suvalgytą maistą, verta susimąstyti, kokį santykį su maistu ir savo kūnu iš tiesų kuriame”. Pakeitimai prasideda nuo mažų žingsnių: priimti įvairumą kūnų, riboti savo ir kitų kritiką dėl išvaizdos, ieškoti alternatyvių emocijų reguliavimo būdų (pokalbiai, kūryba, judėjimas be skaičiavimo).
Apibendrinant, tikslas nėra valdyti kiekvieną kąsnį, o gyventi pilnavertį gyvenimą. „Kai žmogus reguliariai ir pakankamai valgo bei patenkina savo fiziologinius poreikius, mintys apie maistą natūraliai nurimsta. Tada lieka daugiau vietos gyventi, kurti, bendrauti ir džiaugtis gyvenimu. Kartais geriausias patarimas yra labai paprastas – tiesiog valgyti ir gyventi”, – sako gydytoja.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.