Tyrimas, paskelbtas 2019 m. psichiatrijos žurnale, rodo, kad nėščiųjų vitaminų vartojimas pirmąjį nėštumo mėnesį gali reikšmingai sumažinti autizmo spektro sutrikimų (ASD) riziką jaunesniems broliais ar seserimis sergančių šeimų vaikams. Tyrimas sutelkė dėmesį į aukštos rizikos šeimas, kuriose vyresnis vaikas jau diagnozuotas ASD, todėl tokia imtis leidžia aiškiau įvertinti aplinkos ir genetikos sąveiką šeimos kontekste.
Tyrimo dizainas ir pagrindiniai rezultatai
Numatomasis kohortinis tyrimas apėmė 241 vaiką, kurių broliai ar seserys turėjo autizmo diagnozę. Iš jų 140 (58,1 proc.) buvo berniukai, vidutinis amžius – 36,5 mėnesio. Vaikai gimė 2006–2015 m., jų vertinimai atlikti maždaug trejų metų amžiuje. Iš viso 231 motina (95,9 proc.) nurodė vartojusi nėštumo vitaminus bent tam tikru nėštumo laikotarpiu; 128 motinos (53,1 proc.) vartojo vitaminus pirmąjį nėštumo mėnesį, o 87 (36,1 proc.) – likus šešiems mėnesiams iki pastojimo.
Analizė parodė, kad ASD diagnozės paplitimas tarp vaikų, kurių motinos vartojo vitaminus pirmąjį nėštumo mėnesį, buvo 14,1 proc. (18 iš 128), o tarp tų, kurių motinos jų nevartojo šiuo laikotarpiu, – 32,7 proc. (37 iš 113). Tai reiškia sumažėjusią tikimybę diagnozuoti ASD (santykinė rizika RR = 0,5; 95 proc. pasikliautinasis intervalas 0,3–0,81).
Tolesni duomenys apie vystymąsi ir folio rūgštį
Tyrimo autoriai taip pat nustatė, kad vaikai, kurių motinos vartojo vitaminus ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu, pasižymėjo mažesniu autizmo simptomų sudėtingumu (apytikris skirtumas –0,60, 95 proc. CI – nuo –0,97 iki –0,23) ir didesniais pažinimo rezultatais (apytikris skirtumas – 7,1, 95 proc. CI –1,2 – 13,1). Be to, didžiausias bendras folio rūgšties suvartojimas per pirmąjį nėštumo mėnesį buvo siejamas su stipriausiu ASD rizikos sumažėjimu. Tyrėjai pažymi, kad nėštumo metu rekomenduojama folio rūgšties paros norma yra apie 600 mikrogramų, o mažesnė nei 400 mikrogramų dozė nebuvo susijusi su sumažėjusia ASD rizika.
Interpretacija ir apribojimai
Autoriai pabrėžia, kad ši išvada yra svarbi, ypač šeimose su padidinta genetine rizika, ir gali reikšti, jog tam tikri aplinkos veiksniai, pavyzdžiui, mitybos papildai, gali modifikuoti riziką.
„Atsižvelgiant į galimą didesnį genetinį jautrumą tose šeimose, šie atradimai, jei būtų pakartoti, leidžia manyti, kad jautrumą greičiausiai galima įveikti aplinkos manipuliacijomis”, – apibendrina mokslininkai.
Vis dėlto svarbu pabrėžti tyrimo ribotumą: tai buvo stebimojo pobūdžio tyrimas su santykinai nedidele imtimi, todėl priežasties ir pasekmės ryšys negali būti galutinai patvirtintas. Reikalingi papildomi, didesni ir kontroliuoti tyrimai, kad būtų nustatytos optimalios folio rūgšties dozės ribos ir galimi kitų maistinių medžiagų poveikiai.
Praktiniu požiūriu šie rezultatai sustiprina rekomendacijas dėl nėštumo planavimo ir ankstyvos prenatalinės priežiūros: konsultacija su gydytoju dėl folio rūgšties ir multivitaminų vartojimo prieš pastojant ir pirmosiomis nėštumo savaitėmis gali būti svarbi rizikos mažinimo priemonė.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.