Virusiniai hepatitai dažnai vadinami „tyliaisiais žudikais“ – užsikrėtusieji daugelį metų gali jaustis visiškai sveiki, kol liga palaipsniui pamažu pažeidžia kepenis. Dėl tokios ligos eigos ankstyva diagnostika tampa svarbiausia priemone: laiku nustatytas ir gydomas hepatitas leidžia užkirsti kelią sunkiosioms komplikacijoms, tokioms kaip kepenų cirozė ar kepenų vėžys.
Hepatitų rūšys ir plitimo būdai
Yra keli virusinių hepatitų tipai – A, B, C, D ir E, kurie skiriasi perdavimo keliais, ligos eiga ir profilaktikos priemonėmis. Hepatitas A ir E dažniausiai plinta fekaliai-oraliniu keliu per užterštą maistą ar vandenį. Hepatitai B, C ir D perduodami per užkrėstą kraują, lytinius santykius ar per bendrus asmens higienos daiktus, nesterilius kosmetinius ir medicininius instrumentus.
Hepatito C vakcinos nėra, todėl prevencija ir reguliari diagnostika yra vienintelės efektyvios priemonės. Hepatito B atveju skiepai užtikrina patikimą apsaugą, todėl vakcinacija yra rekomenduojama plačioms gyventojų grupėms.
Kas turi didesnę riziką ir kada reikėtų tikrintis
Rizikos grupės apima asmenis, kuriems iki 1993 m. buvo perpiltas kraujas ar atlikta invazinė procedūra, hemodializuojamus pacientus, organais ar krauju dirbančius specialistus, asmenis, vartojančius švirkščiamuosius narkotikus arba turinčius daug lytinių partnerių. Taip pat reikėtų pasitikrinti nėščioms moterims, vaikams, kurių motinos sirgo hepatitu, bei šeimos nariams, kuriems nustatytas hepatitas.
Jeigu pastebite padidėjusius kepenų fermentus (ALT, AST) be aiškios priežasties arba turėjote kontaktą su galimai nesteriliais instrumentais (tatuiruotė, auskarų vėrimas, manikiūras, pedikiūras), nedelsdami kreipkitės patikrinti.
Prevencija ir praktiniai patarimai
Prevencija apima vakcinaciją nuo hepatito A ir B, atsargumą atliekant estetines ar medicinines procedūras, nenaudojimą bendrų asmens higienos priemonių (dantų šepetėliai, skutimosi peiliukai), prezervatyvų naudojimą ir nevartojimą švirkštinių narkotikų arba griežtą įrankių sterilumą juos vartojant. Taip pat svarbu laikytis rankų higienos – tai paprasta, bet veiksminga priemonė mažinant A ir E plitimą.
Jeigu turite bent menkiausią įtarimą dėl užsikrėtimo, kreipkitės į šeimos gydytoją arba medicininių tyrimų laboratoriją. Ankstyva diagnostika leidžia pradėti gydymą laiku ir žymiai pagerinti prognozes.
„Pagal Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenis (ULAC) informaciją parengė Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą, Monika Juknytė”
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.