Ar tai, ką dedame į lėkštę šiandien, gali lemti, kaip jausimės po 10 ar 20 metų? Daugelis sutiktų, tačiau Lietuvoje vis dar ryškus skirtumas tarp mitybos svarbos suvokimo ir realių įpročių, rodo „Eurovaistinės“ inicijuoto Nacionalinio savijautos indekso (NSI) tyrimo rezultatai. Tiriant gyventojų mitybos įpročius, aiškėja, kad sveika mityba dažnai yra laikoma tik svorio ar išvaizdos klausimu, o ne kaip svarbiausiu biologinio amžiaus reguliatoriumi.
Lietuvos gyventojų požiūris į sveiką mitybą
Kalbėti apie sveiką gyvenseną ir mitybą šiandien yra itin aktualu, tačiau NSI tyrimas atskleidžia, kad tik mažuma žmonių (6 proc.) nuosekliai laikosi sveikos mitybos principų. Dauguma (77 proc.) renkasi maistą pagal skonį ar patogumą, o ne pagal rekomendacijas. Sveiką maistą kasdien vartoja vos 11 proc. apklaustųjų, tuo tarpu trečdalis žmonių sveikos mitybos principus prisimena tik retkarčiais. Tai iliustruoja visuomenės sąmoningumo stygių, ypač kai kalbame apie ilgaamžiškumą.
Eglė Laskauskaitė, „Eurovaistinės“ farmacinės veiklos vadovė, pažymi, kad sveikos mitybos suvokimas yra glaudžiai susijęs su profilaktika ir savęs priežiūra: „Tie, kurie nejaučia poreikio prižiūrėti savo mitybą, dažniau aplenkia profilaktinius sveikatos patikrinimus ir rūpinasi savimi tik situacijose, kai jau atsiranda rimtų problemų. Tai rodo, kad mityba nėra izoliuotas įprotis, o sudėtinė savęs priežiūros dalis, kuri turi tiesioginę įtaką bendrai gerovei.“
Mitybos vaidmuo ilgaamžiškume
Ilgaamžiškumo ir sveikos senatvės tyrimų srityje Lietuvoje pionierius, genetikas dr. Vaidas Dirsė, pabrėžia, kad mityba yra vienas pagrindinių biologinio laikrodžio reguliatorių. Pasak jo, tam tikri maisto produktai gali ženkliai sulėtinti ląstelių senėjimo procesus, tuo tarpu kiti – juos spartina, dėl ko organizmas „pasensta“ greičiau nei rodo kalendorius.
Senėjimo mechanizmai, įskaitant lėtinį uždegimą, oksidacinį stresą bei mitochondrijų funkcijos mažėjimą, yra tiesiogiai kontroliuojami mūsų mitybos pasirinkimų.
Pavyzdžiui, didelis cukraus ir rafinuotų angliavandenių kiekis organizme sukelia glikaciją, kuri pažeidžia odą ir kraujagysles, spartindama senėjimą. Taip pat perdirbtas maistas skatina uždegiminius procesus, kurie yra daugelio lėtinių ligų pagrindas. Skaidulų trūkumas alina žarnyno mikrobiomą, siųsdamas uždegiminius signalus visam organizmui, todėl subalansuota mityba, turtinga skaidulomis, yra būtina sveikam organizmui ir ilgaamžiškumui.
Madingos dietos ir jų poveikis senėjimui
Mitybos pasaulyje nuolat atsiranda naujų krypčių, tačiau ne visos jos turi tvirtą mokslinį pagrindą. Dr. Vaidas Dirsė išskiria protarpinį badavimą, kuris skatina autofagiją – ląstelių valymosi procesą, padedantį pašalinti toksinus ir pažeistus baltymus, veikiančius kaip tiesioginis ląstelių atjauninimo mechanizmas. Taip pat augalinė mityba sumažina uždegimo lygį organizme, o daugelyje „Mėlynųjų zonų“, kur žmonės gyvena ilgiausiai, vyrauja būtent augalinės kilmės maistas.
Viduržemio jūros dietos populiarumas pagrįstas moksliniais duomenimis, nes ji mažina lėtinį uždegimą, saugo telomeras – ląstelių biologinio laikrodžio elementą, kurio trumpėjimas greitina senėjimą. Be to, ši dieta gerina mitochondrijų veiklą, palaiko žarnyno mikrobiomą ir lėtina smegenų funkcijos mažėjimą.
Produktai, lėtina senėjimą
Konkrečiai, dr. V. Dirsė rekomenduoja vartoti maisto produktus, kurie mažina uždegimą ir saugo ląsteles. Tai yra:
- Riebi žuvis, turtinga omega-3 riebalų rūgštimis, kurios mažina uždegimą ir yra siejamos su ilgesnėmis telomeromis.
- Uogos, kuriose esantys flavonoidai, ypač antocianinai, veikia kaip stiprūs antioksidantai, saugantys ląsteles nuo pažeidimų.
- Alyvuogių aliejus, vienas stipriausių natūralių priešuždegiminių produktų, kuris palaiko kraujagyslių sveikatą.
- Fermentuoti produktai, tokie kaip rauginti kopūstai ar jogurtas, palaikantys žarnyno mikrobiomą – svarbiausią sveikos imuninės sistemos dalį.
Pasak gydytojo, nors neįmanoma sukurti vienos universalios dietos visiems, pagrindiniai principai yra aiškūs: kuo daugiau natūralaus, neperdirbto, augalinio maisto, mažiau cukraus bei perdirbtų produktų, ir svarbiausia – saikas bei dėmesys individualiems organizmo poreikiams. Asmeninės genetinės tyrimų ir mikrobiomo analizės padeda suformuoti itin tikslų mitybos planą, kuris gali ženkliai pagerinti gyvenimo kokybę ir prisidėti prie ilgaamžiškumo.
Apibendrinant, ilgaamžiškumo formulė lėkštėje yra ne tik apie maisto pasirinkimą, bet ir apie nuolatinę atsakomybę už savo sveikatą. Sąmoningas mitybos planavimas šiandien gali užtikrinti geresnę savijautą ir mažesnį ligų rizikos lygį ateityje.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.