Daugelis žmonių dienos pabaigoje jaučiasi emociškai išsekę, sunkiau susikaupia, tampa irzlesni arba jaučia poreikį tiesiog pabūti tyloje. Tokį nuovargį paprastai siejame su dideliu darbo krūviu, miego trūkumu ar įtemptu gyvenimo ritmu, tačiau psichoterapeutė atkreipia dėmesį į dar vieną, dažnai nepastebimą veiksnį – nuolatinį foninį triukšmą.
Net įprasti aplinkos garsai ilgainiui pradeda varginti
Emocinę būseną ir energijos lygį pirmiausia lemia nervų sistemos jautrumas. Kaip paaiškina emocinės klinikos įkūrėja, psichoterapeutė V. Bartkutė-Vyšniauskienė, ne visi žmonės reaguoja vienodai į aplinkos stimulų kiekį ir intensyvumą. Ji pažymi: „Tyrimai rodo, kad apie 50 proc. žmonių turi padidintą arba vidutinį jautrumą aplinkai. Tai reiškia, kad aplinkos stimulai – garsai, šviesa, judesys ar net kitų žmonių emocijos – juos veikia stipriau nei kitus.
Tokiems žmonėms net ir įprasta darbo diena gali pareikalauti daugiau vidinių resursų, todėl vakare jie dažniau jaučiasi emociškai išsekę, net jei fiziškai daug nejudėjo”, – aiškina specialistė.
Net ir tada, kai žmogus sąmoningai nejaučia triukšmo, organizmas gali reaguoti. „Mes galime nekreipti dėmesio į foninę muziką ar miesto triukšmą, tačiau nervų sistema juos vis tiek fiksuoja. Ilgainiui tai gali pasireikšti sunkesniu susikaupimu ar poreikiu po darbo tiesiog pabūti visiškoje tyloje”, – teigia V. Bartkutė-Vyšniauskienė. Tai paaiškina, kodėl po pasyvaus, tačiau stimuliuojančio darbo vakare jaučiame didesnį emocinį nuovargį nei po fiziškai aktyvios dienos.
Atviri biurai – papildomas krūvis nervų sistemai
Atviro tipo darbo erdvės yra ypač problemiškos jautresniems žmonėms: telefonų skambučiai, klaviatūrų garsai, kolegų pokalbiai ir judėjimas sukuria daugkartinį stimului. Kiekvienas iš jų atskirai gali atrodyti nereikšmingas, tačiau susidarius jų suminiui darbo diena tampa nuolatiniu nervų sistemos dirginimu. Ilgainiui tai didina streso lygį, skatina susierzinimą ir prisideda prie lėtinio išsekimo ar perdegimo sindromo.
Kaip sumažinti poveikį: trumpi tylos intervalai ir sąmoningas technologijų naudojimas
Visiškai išvengti aplinkos triukšmo dažnai neįmanoma, bet svarbu laiku atpažinti organizmo siunčiamus signalus ir suteikti jam atstatymui reikalingą aplinką. „Jeigu visą dieną praleidžiame intensyvioje aplinkoje, mūsų nervų sistemai labai svarbu gauti priešingą patirtį. Kartais pakanka vos 10 minučių be pokalbių, ekranų ar kitų stimulų. Tokios trumpos pauzės padeda organizmui greičiau atsistatyti”, – pažymi V. Bartkutė-Vyšniauskienė. Tokios tylos pertraukos gali būti pasivaikščiojimas lauke, dėmesingumo pratimai arba paprasta akims bei ausims skirta pertrauka.
Tuo pačiu technologijos siūlo sprendimų: ausinės su aktyvia triukšmo slopinimo funkcija gali būti tikra pagalba triukšmingoje aplinkoje. Eglė Tamelytė išsamiai paaiškina: „Dirbant atvirose erdvėse ar dažnai keliaujant, žmonės vis aktyviau ieško būdų sumažinti nereikalingus aplinkos dirgiklius.
Todėl vis didesnį dėmesį skiriame sprendimams, kurie padeda lengviau susikaupti ir jaustis komfortiškiau įvairiose situacijose.
Pavyzdžiui, „Samsung Galaxy Buds4 Pro“ ausinės pačios geba įvertinti aplinkos garsus ir automatiškai prie jų prisitaikyti.
Vartotojui nereikia kaskart rankiniu būdu keisti nustatymų, todėl jis gali lengvai išlaikyti koncentraciją arba tiesiog mėgautis tyla”, – teigia E. Tamelytė.
Tuo pačiu psichoterapeutė įspėja: „Jeigu vieną stimulą tiesiog pakeičiame kitu – pavyzdžiui, triukšmą užgožiame garsia muzika – nervų sistema vis tiek lieka aktyviai stimuliuojama.
Tačiau jeigu triukšmo slopinimo funkcija naudojama tam, kad aplinkoje būtų mažiau nereikalingų dirgiklių, tai gali būti tikrai naudinga pagalbinė priemonė”, – sako V. Bartkutė-Vyšniauskienė. Sąmoningas požiūris ir nedidelės tylos pertraukos gali ženkliai pagerinti savijautą po darbo.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.