Britė Lowri Denman iš Kardifo patyrė netikėtą ir retesnį medicinos atvejį: po kelionės į Indiją jos smegenyse gydytojai aptiko 38 parazitinius kirminus. Pacientės istorija atkreipė dėmesį ne tik dėl skaičiaus, bet ir dėl ilgai trunkančios ir sudėtingos ligos eigos, kuri galiausiai diagnozuota kaip neurocisticerkozė.
Klinikiniai simptomai ir diagnostika
Pradinis požymis, apie kurį pranešė pati moteris, buvo netikėtas radinys tualete: „Jis atrodė itin bjaurus, tarsi lipni juostelė su mažais iškilimais“. Iš pirmo žvilgsnio toks simptomų derinys gali reikšti žarnyno kaspinuotį, tačiau neurocisticerkozė pasireiškia tada, kai kiaulės kaspinuočio (Taenia solium) lervos patenka į centrinę nervų sistemą.
Praėjus metams po šio radinio, L. Denman pradėjo jausti stiprius galvos skausmus ir patyrė traukulius. Kaip ji pati prisimena: „Man sunkiai sekėsi ištarti žodžius. Kai atsigavau, buvau greitosios pagalbos automobilyje ir galvojau: „Kaip tai galėjo atsitikti? Kodėl?““ Ligonius, kuriems įtariama neurocisticerkozė, dažnai tiriami kompiuterine tomografija (KT) arba magnetinio rezonanso vaizdavimo (MRT), nes išmatų tyrimai gali būti neinformatyvūs, jei parazitai lokalizuoti smegenyse. Būtent tokiu būdu L. Denman gydytojai ir nustatė: „Peržiūrėjome tyrimų vaizdus ir tavo smegenyse aptikome 38 parazitus“.
Ką reikia žinoti apie ligą ir jos priežastis
Neurocisticerkozę sukelia kiaulės kaspinuočio lervos.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, žmonės šia parazitine liga užsikrečia vartodami maistą, pavyzdžiui, žalią arba nepakankamai termiškai apdorotą kiaulieną, vandenį, užterštą kaspinuočio kiaušinėliais, arba per tiesioginį sąlytį su užsikrėtusio žmogaus fekalijomis.
Jungtinėje Karalystėje neurocisticerkozė pasitaiko itin retai ir dažniausiai nustatoma asmenims, kurie lankėsi endeminėse vietovėse. Dėl retumo L. Denman gydymo atvejis buvo aptartas tarp ekspertų ir apibūdintas kaip išskirtinis.
Gydymas, komplikacijos ir prevencija
Ligoniui buvo skirti antiparazitiniai vaistai ir steroidai, tačiau komplikacijos kėlė papildomų sunkumų: aplink parazitus susidarė reikšmingi smegenų patinimai, o vėliau pasireiškė ir psichikos sutrikimai.
Kaip pati pacientė prisiminė, „Pradėjo pasireikšti paranoja ir psichozė, jaučiau stiprų nerimą, patirdavau panikos priepuolių“. Dėl ligos eigos jai teko praleisti laiko ir somatinėje, ir psichiatrijos ligoninėje.
Standartinis gydymas neurocisticerkozės atvejais apima antiparazitinius vaistus (pvz., albendazolį ar prazikvantelį), steroidus uždegimui mažinti bei antiepileptikus, jei pasireiškia priepuoliai. Kartais reikalinga chirurginė intervencija, tačiau šiuo atveju parazitai smegenyse sukalkėjo ir jų nebuvo išimta chirurgiškai: „Man nebuvo atlikta nė viena operacija, kurios metu jie būtų išimti iš mano smegenų“. Dėl padarinių moteris visą likusį gyvenimą turės vartoti vaistus nuo epilepsijos.
Prevencija – itin svarbi: kruopštus maisto šildymas, higiena, geriamojo vandens saugumas ir sanitarinės priemonės užkerta kelią užsikrėtimui. Keliaujant į endemines zonas rekomenduojama atsargiai rinktis maistą ir gėrimus.
Šis atvejis primena, kad kelionės metu net ir vienkartinis rizikingas maisto pasirinkimas gali turėti rimtų ilgalaikių pasekmių, todėl sveikatos apsauga ir informacija apie vietinių ligų rizikas yra būtina kiekvienam keliautojui.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.