Trečiadienio nakties incidentai Lietuvos oro erdvėje paskatino naują reagavimo ir infrastruktūros modernizavimo etapą. Premjeras pabrėžė, kad kariuomenė ir NATO pilotai reagavo laiku, tačiau vieno bepiločio orlaivio neutralizuoti nepavyko. Incidentas parodė esamus spragas – nuo užtikrintos priedangų prieigos iki sirenų koordinavimo – ir paskatino konkrečius pavedimus Vidaus reikalų ministerijai bei kitoms atsakomybėms priskirtoms institucijoms.
Kaip vertina reagavimą vyriausybės vadovas
Premjeras aiškiai nurodė, kad situacija buvo valdoma pagal nustatytus protokolus. „Manau, kad Karinės oro pajėgos reagavo tinkamai. Apie skrendantį bepilotį orlaivį, tai yra droną, buvome informuoti iš Baltarusijos pusės. Reagavome atitinkamai“, – sakė Vyriausybės vadovas. Jis taip pat pabrėžė, kad, nepaisant nesėkmingų bandymų neutralizuoti objektą, atsakingos tarnybos veikė laiku: „Manau, kad pareigūnai tinkamai atliko savo darbą, kaip ir NATO oro policijos misijos pilotai, kurie bandė likviduoti, deja, nesėkmingai, skraidantį objektą. Reakcija buvo laiku, nors ir nesėkminga. Bet aš manau, kad algoritmai suveikė”.
Algoritmai, radarai ir NATO vaidmuo
Krašto apsaugos ministras pažymėjo, kad incidentas vyko pagal naują detekcijos ir perspėjimo algoritmą, kuriuo remiantis buvo įvertintos radarų bei kaimyninės šalies žvalgybinės informacijos indikacijos. „Šios nakties incidentas vyko pagal naują algoritmą. Matome, kad jis suveikė tiksliai. Turėjome kelias indikacijas, tai reiškia – radarų duomenis. Kai kalbame apie Šiaurės Lietuvos kampą ir Baltarusijos teritorijoje skrendančius objektus, tai buvo pranešimas iš Baltarusijos, o detekciją atliko ir mūsų radarai”, – teigė ministras. NATO naikintuvai vizualiai identifikavo droną ir vykdė oro gynybos veiksmus; jų priimti sprendimai bus vertinami vykdomo tyrimo metu.
Priedangos, sirenos ir technologiniai sprendimai
Premjero akcentas – greitesnis ir centralizuotas priedangų bei sirenų valdymas. „Atsakingų pareigūnų vertinimu, pranešimai ir pranešimų gavimas apie pavojų ir grėsmės pobūdį ar „geltona“, ar „raudona“ suveikė tinkamai. (…) Vis tiktai turime daryti pažangą daug operatyviau ir tas yra pavesta atlikti VRM, tai susiję su priedangomis.
Raktinis žodis yra „vieningas spyna“. Akivaizdu, kad situacija, kuri įvyko vakar, tai yra šiąnakt, ji gali kartotis ir natūralu, kad esant raudonam pavojui turi būti užtikrinta visuomenei galimybę patekti ir rasti saugią vietą, saugią priedangą, jeigu to neįmanoma turėti savo asmeniniame būste”. Jis pavedė VRM parengti automatizuoto atrakinimo technologinius sprendimus: „Ne kartą esame jau kalbėję apie tai, kad priedangos, nors jos yra, bet raktų saugojimas, jų atrakinimas vidury nakties yra komplikuotas. Todėl norime, reikalaujame technologinio sprendimo, kad atsiradus raudonam pavojui, suveiktų automatinis priedangų atrakinimas su tam tikrais technologiniais sprendimais”.
Tyrimas ir tolimesnės priemonės
Kariuomenės vadas informavo, kad viena raketos nuolauža rasta Biržų rajone, o dėl kitų detalių vyksta tyrimas: „Orlaivis su raketa saugiai nusileido ant žemės. Ir dabar jau yra tos šalies, kuri vykdė oro gynybos misiją, reikalas išsiaiškinti, kas atsitiko su ja”. Jis pridūrė: „Vienos nuolaužos yra rastos, kuri buvo iššauta ir nepataikė arba dėl kažkokių priežasčių neneutralizavo taikinio”. Valstybės vadovai tikisi, kad centralizuotos valdymo priemonės ir automatizuotos priedangų sistemos pradės veikti artimiausiais metais, o iki lapkričio pabaigos turi būti pateikti konkretūs sprendimai ir finansavimo pasiūlymai.