Vaclovas Goštautas, gyvenantis pirmajame Alytaus daugiabučių namų komplekse, sukūrė ir sėkmingai gamina tris skirtingas girų rūšis iš trūkažolės. Idėja ir darbo procesas nebuvo spontaniškas: receptui ištobulinti prireikė keleto metų bandymų, klaidų ir nuolatinių koregavimų. Dabar Vaclovą galima sutikti miesto bei rajono renginiuose, kur jis ne tik parduoda savo unikalų gėrimą, bet ir dalija paragauti nemokamai, taip rinkdamas vertingus atsiliepimus.
Kaip atrado trūkažolę
Po išėjimo į pensiją Vaclovas grįžo prie giminės istorijos ir šeimos giros receptų. Jo dėmesį patraukė paprasta pakelės žolė — trūkažolė, kuri anksčiau buvo naudojama net kaip kavos pakaitalas. „Suradau informacijos, kad iš trūkažolės senovėje gamino ir girą. Tai mane sužavėjo, ėmiau domėtis receptais, kaip tą girą pagaminti. Prireikė keleto metų, kol ištobulinau receptą“, – sako pašnekovas. Šis atradimas paskatino nuodugnesnius eksperimentus ir nuoseklų receptūros tobulinimą.
Gamybos procesas ir iššūkiai
Giros gamyba reikalauja kantrybės ir tikslumo: fermentacijai užtrunka apie porą savaičių ir tam reikalinga pastovi 30–40 °C temperatūra. Vaclovas raugina savo giros partijas 16 litrų bakelyje, stebėdamas procesą ir fiksuodamas rezultatus. „Kol atidirbau receptą, teko ne vieną toną nepavykusios giros išpilti. Vėliau pradėjau dokumentuoti, ką degu, kaip gaminu ir kaip pavyksta“, – tęsia pašnekovas. Šis dokumentacijos įprotis padėjo suprasti, kaip smulkūs koregavimai — cukraus kiekis, temperatūros svyravimai ar trūkažolės paruošimo būdas — lemia galutinį skonį.
Vaclovas girą raugia ir gamina savo bute: „Čia yra visos sąlygos, ko reikia girai pagaminti“, – linksmai pasakoja pašnekovas. Jo žmona Valentina nuolat stebi procesą ir akcentuoja saikingą cukraus naudojimą. „Taip ir ieškau balanso“, – šypsosi Vaclovas, pabrėždamas, kad idealus skonis atsiranda tik perbandymų būdu.
Trys rūšys ir rinkodara
Šiuo metu Vaclovas gamina tris girų rūšis: švelniąją, gintarinę ir tamsiąją, ir jas pažymėjo prekės ženklu „Piliakalnio“ — vardas kilęs iš vaikystės vietos pirmame Alytuje.
Gira pildoma į vieno litro butelius ir parduodama renginiuose; dažniau ji siūloma paragauti prieš pirkimą, nes skonis yra svarbiausias pardavimo elementas. Šaldytuve butelius patariama laikyti iki mėnesio, o gamybos procese Vaclovui padeda anūkai — tai ne tik pagalba, bet ir pamokos vaikams apie verslą bei pinigų vertę.
Muzika ir gyvenimo pilnatvė
Be giros gamybos, Vaclovas grįžo ir prie muzikos: po 30 metų pertraukos jis vėl groja kolektyve „Dzūkija“. „Muzika ir gira vienas kitą papildo, netrukdo“, – tvirtina jis. Gyvenimo pasitenkinimas kyla iš galimybės kurti, dalintis ir matyti, kad žmonėms patinka sukurta produkcija. Vaclovas sako, kad jo svajonės pildosi — jis gamina girą, muzikuoja ir atranda naujų bendruomeniškumo formų. Ko daugiau reikia?
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.