Prieš beveik du dešimtmečius Lietuvą sukrėtė žinia apie dainuojamosios poezijos legendos Vytauto Kernagio mirtį. Kovodamas su skrandžio vėžiu jis išbandė vieną pažangiausių tuo metu gydymo metodų – dendritinių ląstelių vakciną, kuri anuomet buvo laikoma didžiule medicinos naujove. Tačiau liga buvo pernelyg pažengusi, todėl viltys nepasiteisino.
Šiandien situacija onkologijoje atrodo visai kitaip. Imunoterapija tapo viena sparčiausiai besivystančių vėžio gydymo sričių, o metodai, kurie prieš keliolika metų buvo prieinami tik pavieniams pacientams, dabar taikomi daugelyje pasaulio šalių.
Viltis, kuri atsirado per vėlai
Kai Vytautas Kernagis buvo gydomas nuo skrandžio vėžio, medikai nusprendė pasitelkti papildomą gydymo būdą – dendritinių ląstelių vakciną. Tam buvo panaudotos iš paciento kraujo paimtos ląstelės, o specialus preparatas pagamintas Austrijoje. Tuo metu tai buvo itin pažangi ir mažai kam prieinama terapija.
Maestro gydęs chemoterapeutas Alvydas Česas tuomet pabrėžė, kad vakcina nėra pagrindinio gydymo pakaitalas. Ji buvo skirta padėti stabilizuoti ligos eigą ir sustiprinti organizmo gebėjimą kovoti su naviku kartu taikant kitus gydymo metodus. Tačiau piktybinis procesas jau buvo stipriai išplitęs, todėl laukto efekto pasiekti nepavyko.
2008 metų kovo 15 dieną, būdamas 56-erių, Vytautas Kernagis mirė po sunkios kovos su liga.
Kaip veikia imunoterapija?
Pastaraisiais metais mokslininkai daug geriau suprato, kaip vėžinės ląstelės sąveikauja su žmogaus imunine sistema. Onkoimunologas Marius Strioga yra aiškinęs, kad imuninė sistema nuolat stebi organizmą ir paprastai geba atpažinti bei sunaikinti pakitusias ląsteles. Problema ta, kad vėžinės ląstelės išmoksta slėpti savo pavojingus požymius ir taip išvengia imuninės sistemos atakos.
Imunoterapijos tikslas – padėti organizmui vėl atpažinti priešą. Skirtingai nei chemoterapija ar spindulinis gydymas, kurie tiesiogiai naikina naviko ląsteles, imunoterapija aktyvina natūralius organizmo gynybos mechanizmus.
Dendritinių ląstelių vakcina – tik viena iš krypčių
Dendritinės ląstelės laikomos vienomis svarbiausių imuninės sistemos „žvalgybių“. Jos surenka informaciją apie svetimus ar pakitusius organizmo darinius ir perduoda ją kitoms imuninėms ląstelėms.
Būtent todėl mokslininkai sukūrė terapiją, kurios metu šios ląstelės specialiai paruošiamos taip, kad geriau atpažintų naviką ir paskatintų organizmą su juo kovoti. Tokia technologija buvo taikyta ir V. Kernagiui.
Kas pasikeitė per pastaruosius metus?
Jei prieš 15–20 metų imunoterapija daugeliui pacientų atrodė eksperimentinė, šiandien ji yra viena svarbiausių onkologijos krypčių. Daugelyje pasaulio klinikų naudojami imuninės kontrolės taškų inhibitoriai, tikslinės imunoterapijos bei įvairūs ląstelių terapijos metodai.
Šie gydymo būdai padėjo reikšmingai pagerinti kai kurių melanomos, plaučių, inkstų, šlapimo pūslės ir kitų vėžio formų gydymo rezultatus. Dalis pacientų, kuriems anksčiau prognozės buvo itin nepalankios, dabar gyvena daugelį metų. Mokslininkai ir toliau ieško būdų, kaip imunoterapiją pritaikyti dar platesniam ligų spektrui.
Ankstyva diagnostika išlieka svarbiausia
Nors šiuolaikinė medicina siūlo vis daugiau pažangių gydymo galimybių, specialistai pabrėžia, kad didžiausią įtaką išgyvenamumui vis dar turi ankstyvas ligos nustatymas.
Kuo anksčiau diagnozuojamas vėžys, tuo daugiau gydymo pasirinkimų turi medikai ir tuo didesnė tikimybė pasiekti ilgalaikę remisiją ar visiškai įveikti ligą. Net pažangiausios technologijos dažnai tampa mažiau veiksmingos, kai liga nustatoma jau išplitusi.
Vytauto Kernagio istorija tebėra svarbi ir šiandien
Vytauto Kernagio kova su liga daugeliui lietuvių tapo ne tik asmeninės drąsos, bet ir medicinos pažangos simboliu. Tai, kas anuomet atrodė kaip paskutinė viltis, šiandien jau yra pripažinta ir plačiai naudojama onkologijos kryptis.
Jo istorija primena, kaip sparčiai keičiasi medicina ir kokią reikšmę turi moksliniai tyrimai. Kartu ji dar kartą patvirtina, kad ankstyva diagnostika, reguliari sveikatos patikra ir laiku pradėtas gydymas išlieka svarbiausiais ginklais kovoje su vėžiu.
Sveikauk.lt tinklaraščio vyr. redaktorė, besidalijanti praktiškomis įžvalgomis apie sveiką gyvenseną, mitybą ir kasdienius įpročius, padedančius jaustis geriau. Jos straipsniuose derinama naujausia informacija, asmeninė patirtis ir paprastai pritaikomi patarimai, skirti tiems, kurie siekia geresnės sveikatos, didesnės energijos ir subalansuoto gyvenimo būdo. Danielė tiki, kad maži, nuoseklūs pokyčiai gali atnešti didelius rezultatus, todėl savo turiniu skatina sąmoningumą, motyvaciją ir ilgalaikius sprendimus.