Lietuvoje nutukimo paplitimas sparčiai didėja ir tai tampa viena opiausių visuomenės sveikatos problemų. Mokslininkė Edita Kondrotienė ir prof. Jurgita Plisienė laidoje „Gyvensenos paraštėse“ pabrėžia, kad nusakyti nutukimą vien kaip valios stokos ar prasto gyvenimo būdo pasekmę – klaidinga ir pavojinga. Ankstyvas supratimas apie ligos mechanizmus ir kompleksinis gydymas gali išgelbėti gyvybes.
Nutukimo mastas ir rizikos
„Nutukimas siejamas su daugiau nei 200 ligų, o jo paplitimas kelia vis didesnį nerimą. Pasaulyje beveik pusė žmonių turi antsvorį arba nutukimą, Europoje – apie 60 proc., o Lietuvoje nutukimu serga kas ketvirtas suaugęs žmogus“, – atkreipia dėmesį ekspertė. Nutukimas tiesiogiai susijęs su širdies ir kraujagyslių ligomis, didina prieširdžių virpėjimo, širdies nepakankamumo, miokardo infarkto, insulto ir net staigios mirties riziką.
„Lietuvoje nuo širdies ir kraujagyslių ligų mirštama beveik dvigubai dažniau nei Europoje, kur šios ligos sudaro kiek daugiau nei 30 procentų mirčių. Tai verčia labai rimtai klausti – ką darome ne taip?“ – kelia klausimą mokslininkė, ragindama keisti tiek prevencijos, tiek gydymo požiūrį.
Biologiniai ir psichologiniai mechanizmai
Nutukimo priežastys yra daugialypės. „Didelė dalis nutukimo slypi smegenyse. Sutrikus sotumo ir alkio hormonų reguliacijai, žmogus gali nuolat jausti alkį. Tokiu atveju vien kaltinti save dėl persivalgymo ar valios stokos – neteisinga“, – aiškina profesorė J. Plisienė. Emociniai veiksniai, stresas, depresija ir gyvenimo pokyčiai dažnai skatina ieškoti paguodos maiste, o tai priešinasi paprastiems „valios“ patarimams.
Be to, nutukimas sukelia lėtinį, tylų uždegimą: adipocitai išskiria citokinus, kurie žaloja kraujagysles ir skatina aterosklerozę. „Padidėję adipocitai išskiria uždegiminius citokinus, kurie pažeidžia kraujagysles, skatina aterosklerozę ir didina širdies ligų riziką. Tuo pačiu blogėja cholesterolio rodikliai, didėja trigliceridai, mažėja insulino jautrumas“, – paaiškina gydytoja.
Gydymas ir prevencija
Statistika rodo, kad dauguma bandymų numesti svorį baigiasi nesėkme: žmonės vidutiniškai mėgina mesti svorį kelis kartus per gyvenimą, o ilgalaikiai rezultatai pasiekiami retai.
„Mes negalime sakyti žmogui – tiesiog mažiau valgyk ir daugiau judėk. Jei yra nutukimas, tai yra liga, kurią reikia gydyti kompleksiškai“, – pabrėžia profesorė.
Šiuolaikinis gydymas apima gyvensenos korekciją, psichologinę pagalbą ir, kai reikia, medicinines priemones. Vieni pažangiausių vaistų yra GLP-1 receptorių agonistai, pavyzdžiui, semagliutidas, kuris mažina kūno masę ir turi kardiovaskulinę apsaugą. Tokie vaistai skiriami individualiai, dažnai esant KMI virš 27 su gretutinėmis ligomis arba virš 30.
„Jeigu svoris pradeda augti – +5 ar +10 kilogramų, tai jau signalas veikti. Kreiptis į specialistus, koreguoti gyvenseną, ieškoti priežasčių, kol dar viskas yra mūsų rankose“, – ragina J. Plisienė.
Žinia pacientams
Nutukimas yra liga, o ne moralinis trūkumas. „Svarbiausia – nekaltinti savęs. Mes esame žmonės, gyvenimas keičiasi, bet priemonių tikrai yra. Reikia pradėti nuo mažų žingsnių – žinoti, suprasti, daryti ir nuosekliai judėti pirmyn“, – reziumuoja profesorė. Ankstyvas įsikišimas ir kompleksinis gydymas gerina prognozę ir mažina rimtų komplikacijų riziką.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.