Senatvinis silpnumo sindromas yra dažna vyresnio amžiaus žmonių problema, kuri lemia didesnį pažeidžiamumą, komplikacijų riziką ir ilgalaikį prastą sveikatos atsigavimą. Prevencija ir ankstyvas nustatymas leidžia ženkliai sumažinti nepageidaujamas pasekmes: hospitalizacijas, negalią ar priklausomybę nuo aplinkinių. Straipsnyje apžvelgiame, kas sukelia šį sindromą, kaip jį atpažinti ir kokių priemonių imtis, kad išliktumėte sveiki ir energingi kuo ilgiau.
Kas yra senatvinis silpnumo sindromas?
Pasak klinikinių tyrimų ir geriatrijos specialistų, silpnumo sindromas apibrėžiamas kaip su amžiumi susijęs fiziologinių sistemų funkcijų silpnėjimas. Dėl jo mažėja organizmo rezervai ir didėja pažeidžiamumas veikiant streso veiksniams – ligoms, traumoms ar operacijoms. Tai reiškia, kad paūmėjus sveikatos sutrikimui, senstantis žmogus pasveiksta sunkiau ir ilgiau.
Veiksniai, didinantys riziką
„Gali atrodyti, kad tai neišvengiama, nes susiję su amžiniais pokyčiais, tačiau šio sindromo galima išvengti. Silpnumo sindromas yra dažnai sutinkamas klinikinėje praktikoje, didina riziką griuvimams ir sužeidimams, sveikatos būklės nestabilumui, negaliai, priklausomumui, hospitalizacijai, lėtam ir nepakankamam sveikimui po ligos“, – pasakojo profesorė J. Macijauskienė.
Dažniausi rizikos veiksniai: nepakankamas fizinis aktyvumas, vitaminų trūkumas (ypač D vitamino), lėtinės ligos (širdies ir kraujagyslių sutrikimai, diabetas), nutukimas, osteoartritas, prasta rega, pažintinių funkcijų sutrikimai ir polifarmacija – daugybės vaistų vartojimas. Širdies nepakankamumas stipriai susijęs su silpnumo sindromu– jis pasitaiko žymiai dažniau sergant širdies ligomis.
Kaip atpažinti ir tikrintis?
Silpnumo sindromas nustatomas pagal penkis pagrindinius kriterijus: jėgos sumažėjimą (rankos jėga dinamometru), lėtesnį ėjimo greitį, sumažėjusį fizinį aktyvumą (pagal anketą), nuovargį ir svorio kritimą. Sindromas patvirtinamas, jei įvyksta bent trys iš penkių kriterijų. „Sukurta nemažai anketų ir klausimynų, vieni iš jų skirti greitai patikrai, kiti išsamesniam ištyrimui,” – pažymi specialistai.
Prevencija: paprastos ir veiksmingos priemonės
„Nustatyta, kad senatvinio silpnumo sindromas dažnesnis vyresniame amžiuje: moterims, esant nutukimui, širdies ir kraujagyslių ligoms, osteoartritui, stokojantiems vitamino D, rūkantiems, esant blogai regai, nesavarankiškumui, pažintinių funkcijų sutrikimui, diabetui, ir be abejo – esant nepakankamam fiziniam aktyvumui.
Taip pat turi įtakos dauginės lėtinės ligos ir polifarmacija – kai naudojama daug vaistų”, – paaiškino profesorė.
Fizinė veikla: suaugusiems rekomenduojama mažiausiai 150 minučių aerobinės veiklos per savaitę, suskirstytos ne trumpesniais nei 10 minučių intervalais, taip pat raumenų stiprinimas bent du kartus per savaitę. Mityba: rekomenduojama Viduržemio jūros tipo dieta – mažiau riebalų ir druskos, pakankamai kalcio, vitaminų ir skaidulų. Jei trūksta D vitamino, reikalingi papildai. Socialinis ir kognityvinis aktyvumas taip pat svarbūs smegenų funkcijai ir gyvenimo kokybei.
Kada kreiptis į gydytoją?
Rekomenduojama vyresnius nei 70 metų amžiaus asmenis reguliariai tikrinti dėl silpnumo sindromo, kad būtų nustatyti rizikos veiksniai ir pradėtos prevencinės priemonės. Gydymui dažnai reikalingas išsamus geriatrinis įvertinimas ir tarpdisciplininės intervencijos – fiziniai pratimai, mitybos korekcija ir vaistų peržiūra.
Statistiniai duomenys rodo, kad silpnumo sindromas nustatomas apie 11 proc. bendruomenėje gyvenančių 65 m. ir vyresnių asmenų, o stacionaruose šis rodiklis gali siekti 50 proc. – todėl prevencija ir ankstyva diagnostika yra ypač svarbios.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.