Psichikos sveikatos tema palaipsniui praranda stigmos įtaką – vis daugiau žmonių viešai pripažįsta, kad patiria nerimą, miego sutrikimus ar net panikos priepuolius. Tai rodo ne tik didėjantis susidomėjimas informacija, bet ir praktiniai pokyčiai sveikatos sistemoje: pacientai ieško pagalbos ne tik pas gydytojus, bet ir vaistinėse, o pirmasis žingsnis dažnai prasideda nuo pokalbio su vaistininku.
Vaistininkas – pirmoji pagalba pokalbyje
„Vaistininko praktika verčiuosi jau dvidešimt metų, tad galiu drąsiai pasakyti – pokyčiai didžiuliai. Vis daugiau žmonių kreipiasi ieškodami patarimo ar pagalbos dėl nerimo, sutrikusio miego ar kamuojančio streso. Dauguma jų – jauno amžiaus.
Rūpinimąsi savo psichikos sveikata rodo ir mūsų duomenys – pirmąjį šių metų ketvirtį palyginti su praėjusių metų psichotropinių vaistų pardavimai išaugo 8 proc.“, – pastebi „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Raimonda Truncė.
Vaistininkai dažnai suteikia ne tik informaciją apie nereceptinius preparatus ar augalinius vaistus, bet ir praktinius patarimus miego higienai, kvėpavimo pratimams bei emocijų valdymui. Tokia pirminė parama gali padėti žmogui suprasti, ar jo sunkumai yra laikini, ar verta kreiptis į gydytoją.
Natūralios priemonės ir tolesnės konsultacijos
Daugelis žmonių pirmiausia renkasi natūralius ar fitoterapinius sprendimus, ypač kai problema yra pradinė – sunkumai užmigti, prabudimai naktį ar laikinio streso epizodai. „Tik tada, kai susiduriama su ilgalaike nemiga ir liga jau diagnozuota, kreipiamasi dėl receptinių vaistų. Labai panaši situacija su momentiniu ar trumpalaikiu stresu – žmonės dažnai nori greito sprendimo, o vaistininkas tampa pirmuoju konsultantu“, – sako R. Truncė.
Jei paprastos priemonės nepakankamos, vaistininkai nukreipia pas šeimos gydytoją ar specialistą. Svarbu, kad pagalba būtų nuosekli: nuo gyvenimo būdo pokyčių iki profesionalios psichoterapijos ar medikamentinio gydymo, kai jo reikia.
Kada kreiptis į gydytoją ir kaip vyksta gydymas
Gydytoja psichiatrė Milda Sakalauskienė primena: „Jeigu liūdesys, nerimas, energijos ar apetito stoka, dirglumas, sutrikęs miegas trunka ilgiau nei įprasta, o įprastos savipagalbos priemonės, tokios kaip atpalaiduojanti veikla ar kvėpavimo pratimai, nepadeda, reikėtų kreiptis į gydytoją psichiatrą.
Kai kuriais atvejais jis gali pasiūlyti nemedikamentinį gydymą – psichoterapiją.
Apie medikamentinį gydymą svarstome tada, kai pacientas nurodo psichoterapinio gydymo nenorintis arba įvertinę, jog psichoterapijos gali nepakakti.”
Sprendimas gydyti vaistais visuomet priimamas individualiai, įvertinus ligos istoriją, gretutines ligas, profesiją ir gyvenimo būdą. Antidepresantai ir kiti psichotropiniai vaistai dažnai veikia palaipsniui; reikalingas kantrus ir reguliarus gydymo laikymasis, nes simptominis pagerėjimas kartais pasireiškia tik po kelių savaičių.
Dažniausios klaidos ir prevencija
Tarp dažniausiai pasitaikančių klaidų – vaistų vartojimas be gydytojo paskyrimo, nutraukimas be konsultacijos arba tikėtis greito stebuklingo rezultato. Svarbu nuosekliai laikytis gydytojo rekomendacijų, dalyvauti kontroliniuose vizituose ir derinti medikamentinį gydymą su psichoterapija bei gyvenimo būdo korekcijomis. Ankstyvas kreipimasis ir tinkama pagalba padeda sumažinti simptomus ir atkurti kasdienio gyvenimo kokybę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.