Profesorius Albertas Skurvydas aptarė dažniausiai pasitaikančius mokymosi mitus ir išskyrė vieną aiškų priešą, kuris gali sutrukdyti žinių įsisavinimui. Jo teigimu, nors daug kas mokymą sieja su motyvacija ar talentu, bene pavojingiausias veiksnys – chroniškas stresas, tiesiogiai ardančiam svarbias smegenų sritis ir mažinančiam gebėjimą prisiminti.
Mokymosi mitai ir kas juos kuria
Profesorius primena, kad apie mokymąsi susiklostė daugybė mitų, dažnai grindžiamų emociniu mąstymu, o ne moksliniais įrodymais. „Pirmas mitas – mokymasis yra prasmingas ir tikslingas. Tai nėra visiška tiesa, nes daugelį dalykų išmokstame nei tikslingai, nei prasmingai. Antras – dažnai manoma, kad jei gerai, tinkamai mokomės, būtinai turime tai suprasti ir patirti džiaugsmą. Deja, tai nėra absoliuti tiesa, nes dažnai būna priešingai – daug dalykų išmokstame per kančias, patirdami įtampą ir tik dėl savo valios, o tik vėliau patiriame didelį džiaugsmą”, – pasakojo profesorius.
Skurvydas taip pat atkreipia dėmesį į klaidingas nuostatas, kad emocingumas trukdo mokytis ar kad susidomėjimas turi iš karto lydėti pažinimą. „Ketvirta, dažnai teigiama, kad mokymasis tiesiogiai priklauso nuo susidomėjimo, todėl dėstytojai ir mokytojai stengiasi sudominti mokinius. Deja, tai nėra absoliuti tiesa, nes neretai būna atvirkščiai, susidomėjimas ateina vėliau, nei kažką sužinome. Iš pradžių mokomės galvoje turėdami mintį „reikia“, o tik vėliau „man patinka”, – kalbėjo A. Skurvydas.
Stresas – pirmasis ir aiškiausias mokymosi priešas
Pasak eksperto, „Didžiausias kokybiško mokymosi žudikas – [stresas]. Baimė suklysti prieš mokytojus, draugus, tėvus, kurie reikalauja puikių pažymių. Stresas iš pat pradžių pradeda žudyti neuronus, kurie yra pačiame smegenų priekyje, jie atsakingi už žmogaus mokymosi procesą”, – kalbėjo LSU dėstytojas. Trumpalaikis stresas, pavyzdžiui, jaudulys prieš pristatymą, gali būti naudingas, tačiau lėtinis, ilgalaikis stresas kenkia – skaido hipokampą ir priekinės smegenų dalies neuronus, atsakingus už supratimą, prognozavimą ir ilgalaikę atmintį.
Profesorius įspėja, jog stresas gali sukelti grandininę reakciją: kuo dažniau patiriame įtampą, tuo labiau smegenys „priprantamos“ reagoti stresu, o tai ilgainiui mažina mokymosi galimybes. „Laikinas, kartais užklumpantis stresas nėra blogai, blogis yra lėtinis, nuolat pasikartojantis stresas. Jis priverčia mūsų smegenis atrofuotis”, – sakė profesorius.
Kaip saugoti atmintį ir gerinti mokymosi rezultatus
Skurvydas taip pat primena, kad žmonės skiriasi mąstymo stiliais – analitiniu ir holistiniu – o mokymosi metodai turėtų būti pritaikyti prie šių skirtumų. Tyrimai rodo, jog per pirmąsias 20 minučių užmirštama apie 40 proc. informacijos, per valandą – pusė, po devynių valandų lieka iki 30 proc., o po paros – apie 20 proc. Jei po mokymosi nepasikartojama arba patiriamas stresas, įsisavinta medžiaga greitai išgaruoja. Todėl svarbu sudaryti saugų emocinį klimatą, reguliuoti įtampą, daryti pertraukas, kartoti medžiagą ir taikyti metodus, atitinkančius mokymosi stilių.
Apibendrinant – išskirkite per didelį nuolatinį stresą, pritaikykite mokymosi strategijas savo mąstymo stiliui ir aktyviai kartokite informaciją: tai padės išsaugoti žinias ir apsaugoti smegenis.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.