Kada paskutinį kartą rimtai pagalvojote apie savo širdies sveikatą? Gydytojas Dalius Barkauskas pabrėžia, kad širdis neatskiriamai susijusi su mūsų autonomine nervų sistema, o modernus, pasyvus gyvenimo būdas ir nuolatinis skubėjimas kenkia ne tik didžiosioms kraujagyslėms, bet ir visam organizmui.
Širdis ir autonominė nervų sistema
„Susiklosto labai nepalanki situacija, kai mes nuolat kažkur lekiame, skubame ir patenkame į lėtinio [streso] būklę“, – pasakoja D. Barkauskas. Stresas aktyvina simpatinę nervų sistemą, didina širdies susitraukimų dažnį ir kraujospūdį, o ilgainiui tai gali lemti chroniškus kraujotakos sutrikimus. Svarbu suvokti, kad mūsų kūnas funkcionuoja bangos principu: „Anksti ryte mes esame pažadinami didesnio streso hormonų kiekio, funkcionuojame visą dieną ir apie 17-18 valandą mūsų kūnas turėtų persijungti į ramesnį, atsistatymo režimą bei palengva pereiti į miego fazę, kas yra tiesioginė kūno regeneracija“, – aiškina specialistas. Ši ritminė kaita padeda širdžiai atsigauti ir užtikrina efektyvią regeneraciją.
Fiziologinė adaptacija ir širdies darbas
Širdis reaguoja į fizinį krūvį adaptacijos mechanizmais: „Kairysis skilvelis ir pertvara sustorėja ir įvyksta taip vadinama fiziologinė hipertrofija. Širdis tampa stipresnė, plaka rečiau, bet sugeba išmesti didesnį kraujo kiekį per vieną susitraukimą“, – sako Lietuvos olimpinės rinktinės vyriausiasis gydytojas. Optimalus suaugusio žmogaus širdies susitraukimų dažnis dažnai būna apie 60–70 kartų per minutę, tačiau ištvermės sportininkai gali turėti žymiai žemesnį pulso dažnį – net 34–36 kartus per minutę – tai yra fiziologinė adaptacija, o ne patologija.
Periferinė kraujotaka: dėmesys kapiliarams
Barkauskas pabrėžia, kad sveikatai labai svarbi periferinė kraujotaka – kapiliarinis tinklas. Išeminė širdies liga arba kraujotakos stoka dažnai susijusi ne tik su stambiųjų arterijų užsikimšimu, bet ir su neaktyvumu: „Kai mes [sėdime], gyvename nejudrų gyvenimo būdą, mūsų periferinė širdis, medicinoje vadinamas kapiliarinis tinklas, pačios smulkiausios, subtiliausios kraujagyslės, veikia tik 1/20 ar 1/50 to tinklo.
O būtent kapiliarinė kraujotaka yra tai, kas garantuoja žmogui sveikatą,“ – teigia gydytojas. Tobulinti kapiliarinę cirkuliaciją galima kasdieniais įpročiais.
Praktiniai patarimai kasdienei širdies priežiūrai
Kaip suaktyvinti kapiliarinę kraujotaką? Barkauskas siūlo kelis paprastus būdus: pirtis su kontrastu – šiltas ir šaltas vanduo – yra puiki kapiliarų gimnastika. Taip pat naudinga suprakaituoti: „Iš kitos pusės, elementarus suprakaitavimas praplečia kraujagysles, nes kūnas turi vėsintis, – teigia jis. – Kiekvienas mūsų bent kartą per dieną turime suprakaituoti. Ar tai bus fizinis krūvis, ar spartus ėjimas, ar pirtis – nėra didelio skirtumo. Bet mes turime suaktyvinti tą kraujotaką.”
Be to, svarbu individualizuoti fizinį krūvį ir derinti mitybą bei streso valdymą. Barkauskas rekomenduoja susipažinti su Filu Mafetonu ir jo metodika, kuri pabrėžia saugų aerobinių galių vystymą ir individualų požiūrį į treniruotes. Net nedidelis, bet reguliarus judėjimas ir dėmesys miego režimui bei streso mažinimui gali reikšmingai pagerinti širdies veiklą ir bendrą savijautą.
Apibendrinant: širdies sveikata priklauso ne tik nuo didžiųjų kraujagyslių būklės, bet ir nuo kasdienių įpročių – reguliaraus judėjimo, tinkamo miego ritmo, kraujotaką skatinančių procedūrų ir streso mažinimo. Įsidėmėję kelis paprastus patarimus galite jaustis kur kas geriau.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.