Parlamentui svarstant pokyčius, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas pateikė pasiūlymą, pagal kurį individualių gyvenamųjų namų statybai sodų ir priemiesčių teritorijose galėtų būti atsisakyta tradicinio statybos leidimo reikalavimo. Iniciatyva siekia sumažinti biurokratiją, sutrumpinti pasirengimo statyboms laiką ir taip palengvinti būsto įperkamumą šeimoms, kurios planuoja persikelti iš miesto į priemiesčius ar sodus.
Ką siūloma keisti
Pasiūlymas numato, kad statybos leidimo nereikėtų, kai statomas arba rekonstruojamas vienbutis ar dvibutis gyvenamasis namas bei jų priklausiniai. Taip pat leidimo nereikėtų, jeigu remontuojant keičiasi statinio išvaizda arba keičiama statinio kategorija į neypatingąjį ar ypatingąjį statinį. Konkretus siūlymas dėl sodo sklypų numato, kad vienbučiams gyvenamiesiems namams ir sodo namams, kurių plotas neviršija 80 kv. m, o aukštis – 8,5 metro, statybos leidimas nebūtų privalomas.
Kokios išliekantis apribojimai
Nustatomi reikšmingi išimtys: „Saugomose gamtos ir kultūros paveldo teritorijose statybos leidimo reikalavimas išliktų. Leidimas ir toliau būtų reikalingas, kai Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje statoma ne sodyboje, taip pat UNESCO Pasaulio paveldo sąraše esančių objektų ar vietovių teritorijose, kultūros paveldo objektų teritorijose ir kultūros paveldo vietovėse“, – sakė iniciatyvos autorius. Taip pat siūloma aiškiai nustatyti atvejus, kai leidimas vis dėlto bus reikalingas, pavyzdžiui dėl aplinkos apsaugos ar susisiekimo infrastruktūros priežasčių.
Procesas ir terminai
Pataisos jau sulaukė palaikymo po pateikimo: 82 Seimo nariai balsavo už, nė vienas nebuvo prieš, 10 susilaikė. Projektas toliau keliaus svarstymui į Aplinkos apsaugos ir Kaimų reikalų komitetus, o plenarinėje salėje jis turėtų vėl būti svarstomas gruodžio 1 d. Siūloma, kad nauja statybų tvarka soduose įsigaliotų nuo kitų metų ir būtų taikoma tiek naujoms, tiek jau pradėtoms ir nebaigtoms vienbučių bei sodo namų statyboms.
Ką tai reiškia būsimam statytojui
Socialdemokrato teigimu, „Šeimos skaičiuoja, kur ir kokį būstą gali sau leisti. Kai įsigyti būstą mieste per brangu, ieško sklypo toliau nuo centro, planuoja nuosavo namo statybas. Vien statybos leidimo gali reikėti palaukti ne vieną mėnesį, o šis popieriukas gali pabranginti svajonių namus ne vienu tūkstančiu eurų. Kol žmonės laukia statybos leidimo, reikia mokėti už nuomojamą būstą, per šį laiką gali keistis statybos darbų ir medžiagų kainos. O perteklinės biurokratinės kliūtys tik atitolina įsikūrimą būste ir dar labiau didina šeimų išlaidas”, – nurodo parlamentaras.
Galimos rizikos ir rekomendacijos
Nors leidimų atsisakymas gali pagreitinti statybas ir sumažinti išlaidas, ekspertai atkreipia dėmesį į poreikį išsaugoti teritorijų planavimo, saugomų vietovių apsaugos ir inžinerinės infrastruktūros kontrolę. Jeigu statybai taikomi reikalavimai bus privalomi ir tikrinami vėliau, svarbu užtikrinti efektyvias priežiūros procedūras, kad nesusidarytų pavojus aplinkai ar kaimynystei. Parlamentaro nuomone, „Jeigu sklype galima gyvenamojo namo statyba, projektas parengtas specialistų ir atitinka nustatytus reikalavimus, papildomos biurokratinės procedūros – tik betikslė našta. Paprastesnis procesas padėtų šeimoms aiškiau planuoti statybų pradžią ir biudžetą”.
Būsimi statytojai raginami prieš pradedant darbus pasitikrinti sklypo paskirtį, inžinerinių tinklų galimybes, teritorijos apsaugos statusą bei pasirūpinti profesionaliu projektu, kuris atitiktų galiojančius reikalavimus.
