Atsisveikinimai ir prisiminimai
Po žinios apie žurnalisto, radijo ir televizijos laidų vedėjo Henriko Vaitiekūno mirtį socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje netilo užuojautos, o kolegos ir bičiuliai dalijosi jautriais prisiminimais. Vieša gaila atsispindėjo tiek trumpose kondolencijose, tiek ilgesniuose „In Memoriam“ prisiminimuose, kuriuose daugiausia akcentuota jo šiluma, humoro jausmas ir ištikimybė Klaipėdai.
„Lengvos kelionės mielas Henrikai…Pasiilgsiu mūsų ilgų ir įdomių pokalbių. Tebūnie jums lengva Klaipėdos žemė, Henrikai. Man garbė buvo būti jūsų bičiuliu daugiau nei 20 metų”, – rašė Mindaugas Bendžius.
Vienas ilgiausių ir emocingiausių atminimų skelbė Vytautas Grubliauskas, kurio žodžiai atspindėjo Henriko ryšį su gimtuoju miestu ir jo gebėjimą paversti net sunkias akimirkas šypsena:
„In Memoriam. Henrikui Vaitiekūnui – Klaipėdos vaikui, išmokiusiam mus juoktis pro ašarasŠį vakarą Klaipėdoj jūra ošia tyliau, o vėjas senosiose senamiesčio gatvėse nebevaiko lapų su vakarykšte energija. Išėjo Henrikas Vaitiekūnas – mūsų miesto vaikas, legendinis žurnalistas, bet svarbiausia – Žmogus, kuris net tamsiausią dieną sugebėdavo paversti šviesa.Henrikas visada liko ištikimas savo šaknims. Atvežtas į Klaipėdą vos trijų mėnesių, jis čia užaugo, čia subrendo ir čia, „Tarybinės Klaipėdos“ redakcijos koridoriuose, prasidėjo jo kelionė į žmonių širdis. Kad ir kur gyvenimas jį vėliau būtų nubloškęs, Klaipėda visada buvo jo dvasios uostas, o tas pajūrio laisvės ir vėjo dvelksmas jautėsi kiekviename jo parašytame žodyje, kiekvienoje televizijos ekrane ištartoje frazėje.Kiekvienas susitikimas su Henriku būdavo tarsi gurkšnis tyro, gaivaus oro. Neįmanoma pamiršti tos akimirkos, kai pamatai jį ateinantį: akyse žiburiuojantis šelmiškumas, veide – šilta šypsena, o galvoje jau sukasi dešimtys istorijų, kurias jis tuoj pat papasakos taip, kad juoksies iki ašarų.
Jo humoras niekada nebuvo piktas. Jis buvo gilus, intelektualus, gydantis. Henrikas turėjo unikalią dovaną – jis matė pasaulio grožį ir absurdą vienu metu, ir mokė mus to nesusireikšminti.Net ir tada, kai gyvenimas jam atsiuntė sunkiausius išbandymus ir ligas, jo optimizmas nedingo. Jis įrodė, kad gyvenimo džiaugsmas nėra aplinkybės – tai pasirinkimas. Jis tiesiog spinduliavo noru gyventi, mylėti, kurti ir dalintis. Jo debiutinė knyga „Felčerio užrašai“ liks kaip testamentas jo nepaprastai sielai, kuri iki paskutinio atodūsio tikėjo, kad šypsena yra stipresnė už bet kokias negandas.Brangus Henrikai, tu išmokei mus nebijoti. Nei gyvenimo audrų, nei tos paskutinės stotelės.Tikiu, kad tavo dvasia dabar vaikšto tais pačiais Klaipėdos bromais, kuriais lakstei vaikystėje, o tavo juokas aidi vėjo gūsiuose.Ilsėkis ramybėje, mūsų šviesos ir optimizmo Mokytojau. Klaipėda ir visi, kuriuos sušildei savo širdimi, tavęs niekada nepamirš”
Karjera, ligos ir viešoji atmintis
Henrikas Vaitiekūnas gimė 1949 m. ir savo gyvenimą ryškiai susiejo su žiniasklaida: dirbo laikraščiuose, TV ir radijuje, vedė populiarias laidas ir paliko ryškų pėdsaką kolegų atmintyje. Jis buvo vienas tų žurnalistų, kurie sugebėdavo žiūrovui suteikti lengvumo ir nuoširdumo, bet kartu išlaikyti profesinį rimtumą.
Viešoje erdvėje taip pat priminta, kad prieš kelerius metus Vaitiekūnas kovojo su onkologine liga ir yra atvirai apie tai kalbėjęs: jis dalijosi mintimis apie sudėtingas operacijas ir gydytojų pastangas išsaugoti jo gyvybę. Pastarojo meto sveikatos problemos lėmė ir renginių atšaukimus, o paskutinė žinia apie mirtį sukrėtė daugelį.
Palikimas ir kolegų pagarbos gestai
Kolegos prisimena Henriko išradingas idėjas, reportažus ir humoro kupinus siužetus. Editos Mildažytės prisiminimai, pilni linksmų anekdotų iš laidos filmavimų, atskleidžia jo ekspromtų ir kūrybingumo pusę. Skirmantas Malinauskas trumpai parašė: „Labai gaila, ilsėkis ramybėje Henrikai. Didžiulė pagarba ir šviesiausi prisiminimai”.
Jura Jankevičiaus žodžiai taip pat priminė Henriko požiūrį į teatrališkumą ir laidos formą: „Henrikas Vaitiekūnas mokė: \”Geros laidos žiūrovui turi pritrūkti\”.” Šie ir kiti atsisveikinimai rodo, kad jo darbo ir asmens įtaka išliks žiūrovų ir kolegų atmintyje.
Nors laikas suteiks galutinį vertinimą, jau dabar aišku — Henrikas Vaitiekūnas paliko gilų profesionalo ir žmogaus pėdsaką Lietuvos žiniasklaidoje ir kultūroje.
