Specialistų pastebėjimai ir naujausi mokslo duomenys rodo, kad vyrų ir moterų sergamumas onkologinėmis ligomis skiriasi ne tik dažniu, bet ir išgyvenamumu, navikų lokalizacija bei atsaku į gydymą. Svarbu suprasti, kokie veiksniai lemia šiuos skirtumus, kad būtų galima geriau pritaikyti prevenciją, diagnostiką ir gydymą.
Sergamumo statistika ir pagrindinės tendencijos
„Lietuvoje šiuo metu yra apie 100 tūkst. onkologinėmis ligomis sergančių žmonių iš kurių beveik 23 tūkst. gyvena 10 ir daugiau metų, t.y. onkologine liga susirgusiems žmonėms yra galimybė parinkti tinkamą gydymą, kuris duoda tikrai gerus rezultatus.
Tarp moterų dažniausia onkologinė liga Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje bei kitose Europos šalyse, išlieka krūties vėžys, o tarp vyrų – prostatos vėžys“, – sako Nacionalinio vėžio instituto vyriausioji mokslo darbuotoja epidemiologė dr. Giedrė Smailytė.
Sergamumo duomenys rodo, kad per gyvenimą vėžiu suserga apie trečdalis moterų ir beveik kas antras vyras. Net atmetus specifinius prostatos ir krūties navikus, vyrai dažniau serga plaučių, storžarnės, šlapimo pūslės ir hematologiniais navikais. Tuo tarpu moterims būdingesni skydliaukės ar tam tikros reprodukcinės srities navikai.
Biologiniai ir genetiniai paaiškinimai
Mokslininkai pabrėžia, kad skirtumai susiję su lyties hormonus reguliuojančiais mechanizmais, imuninės reakcijos skirtumais ir genų ekspresija. „Piktybiniai navikai išlieka viena iš pagrindinių mirties priežasčių (antra po širdies ir kraujagyslių ligų). Jei būtų sumažintas žinomų vėžio rizikos veiksnių poveikis ar jie būtų visiškai eliminuoti, galima būtų išvengti nuo trečdalio iki pusės susirgimų vėžiu.
Tai būtų rūkymas, profesiniai kancerogenai, netaisyklinga mityba, nutukimas ir mažas fizinis aktyvumas, infekciniai veiksniai ir aplinkos tarša. Šie veiksniai kenksmingi visiems – ir vyrams, ir moterims“, – teigė Nacionalinio vėžio instituto Klinikinės onkologijos laboratorijos vedėjas med.
dr. Vincas Urbonas.
Genetiniai skirtumai ypač svarbūs: „X chromosomoje yra daugiau kaip 800 genų. Dalis jų siejama su vėžio vystymusi. Vyrai turi vieną X chromosomą, o moters ląstelėse šios chromosomos yra dvi. Kad būtų išsaugotas genų balansas moters ląstelėse viena iš X chromosomų atsitiktiniu būdu inaktyvinama. Taip maždaug pusė moters ląstelių turi aktyvią vieną, o kita pusė – kitą X chromosomą.
Tad net ir įvykus vėžį sukeliančiai mutacijai pusė moters ląstelių išliks sveikos dėl atsitiktinio X chromosomos inaktyvinimo. Dar įdomiau, kad dalis nuo vėžio saugančių genų moters ląstelėse ekspresuojami abiejų chromosomų, tad moters organizmas tarsi dviguba jėga saugosi nuo vėžio“, – komentavo Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pavaduotoja mokslui ir plėtrai genetikė prof. Sonata Jarmalaitė.
Implikacijos gydymui ir personalizacija
Genominiai tyrimai atskleidė, kad navikų genų mutacijų profiliai dažnai skiriasi pagal lytį. „Tyrimas parodė, kad net pusė su vėžiu siejamų genų pasižymi lyčiai specifiniu mutacijų profiliu. Šis tyrimas ne tik paaiškino skirtingą lyčių sergamumą vėžiu, bet ir pagrindė jau senokai pastebėtą atsako į gydymą skirtumą, – pažymi prof. Sonata Jarmalaitė.
Moterims dažniau aptinkama EGFR geno mutacija plaučių navikuose, todėl joms dažniau skiriama taikinių terapija ir dažnai užfiksuojamas geresnis atsakas. Tai pabrėžia, kad pacientų lytis turi būti svarstoma renkantis gydymą ir vertinant klinikinių tyrimų rezultatus.
Ankstyva diagnostika ir psichologinis palaikymas
Efektyviausia priemonė mažinti mirtingumą – ankstyva diagnostika ir prieinamumas prie patikimų gydymo centrų. „Lietuvoje anksti diagnozavus, tarkime, prostatos vėžį 5-erių metų išgyvenamumo rodiklis yra 100 proc.“, – teigia dr. G. Smailytė.
Psichologinis palaikymas taip pat lemia gydymo sėkmę: „Yra įrodyta, kad onkologinių pacientų, sergančių depresija, išgyvenamumas yra mažesnis. Drąsiai galima teigti: pozityvumas tikrai turi teigiamos įtakos gydymo efektyvumui.
Tą patį galėčiau pasakyti ir apie religiją. Ji teikia dvasinės stiprybės pacientams bei padeda įveikti sunkumus, susijusius su liga bei gydymo sukeltais šalutiniais poveikiais“, – įsitikinęs dr. V. Urbonas.
Apibendrinant, lyčių skirtumai vėžio srityje kyla iš sudėtingos biologinių, elgsenos ir socialinių veiksnių sąveikos. Tai akcentuoja poreikį personalizuoti prevenciją, diagnostiką ir gydymą, atsižvelgiant į paciento lytį.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.