Į Šiaulių ligoninės Anesteziologijos ir operacijų skyrių susirinkusių slaugytojų laiškas atskleidžia sistemines darbo aplinkos problemas: nuo netvarkingų grafikų iki psichologinio spaudimo ir vadovybės neveiksnumo sprendžiant konfliktus. Laišką pasirašę darbuotojai rašo, kad situacija kaupėsi kelerius metus ir iki šiol nebuvo pakeista, todėl jie nusprendė kreiptis viešai.
„Nerimaujame dėl savo ir savo kolegų sveikatos“, – rašoma laiške. Medikai aprašė, kaip keičiasi darbo krūvis ir grafikai: valandos paskelbimos vėliausiai paskutinę mėnesio darbo dieną, dažnai tenka dirbti pusantros paros be pakankamo poilsio, budi kas antrą parą, o suminės darbo valandos esą manipuliuojamos taip, kad prieštaraujant krūvio didinimui tenka netekti laisvų dienų ar atostogų.
Darbo organizavimo chaosas ir nenuspėjamumas
Vienas iš pagrindinių skundų – darbuotojų neinformavimas, kur jie dirbs: atėję į darbo vietą ryte dažnai nežino, į kurią operacinę bus nukreipti. Tai ne tik didina įtampą, bet ir kelia pavojų pacientų saugumui, nes kiekviena operacinė reikalauja specifinių pasiruošimo procedūrų. Slaugytojos aprašo „penkiaminutes“ ryte, kai paskyrimai keičiami paskutinę akimirką, ir situacijas, kai darbuotojai „mėtomai“ perkelinėjami tarp skyrių.
Be fizinio nuovargio, darbuotojos patiria ir emocinį spaudimą: „Niekada nesulaukdavome jokio pagyros žodžio“, – rašoma laiške. Kai kurios jaunos medikės paliko darbą per mažiau nei metus – darbuotojų kaitą kolektyvas sieja ne su darbo specifika, o su vadovės elgesiu, žeminimais ir užgauliojimais.
Administracijos ir institucijų reakcija
Į laišką atsakydama ligoninės administracija pabrėžė prioritetą pacientų aptarnavimo kokybei ir informavo apie atliktas struktūrines pertvarkas bei darbuotojų apklausas. Administracijos atstovas rašė: „Visų pirma, norime pabrėžti, jog pacientas ir jam teikiamų paslaugų kokybė yra mūsų ligoninės prioritetas. Todėl iškart po pasikeitimų ligoninės administracijoje praėjusiais metais buvo inicijuotos struktūrinės pertvarkos įstaigos procesams optimizuoti.“
Taip pat minimos iniciatyvos – psichologų darbo reglamento patvirtinimas, reguliarios grupinės intervencijos ir konfliktų sprendimo mokymai padalinių vadovams.
Tačiau darbuotojai teigia, kad nemato greitų pokyčių ir todėl kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją bei Sveikatos apsaugos ministeriją.
Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė pabrėžia viešumo svarbą: „Pastaruoju metu vis daugiau medikų garsiai prabyla apie problemas gydymo įstaigose, su kuriomis susiduriama ne vienus metus ar net dešimtmečius. Palaikome ir skatiname šių problemų kėlimą, nes garsiai įvardyti, netylėti ir nesitaikstyti – tai pirmas žingsnis, kad situacija imtų keistis,“ – rašoma komentare. Ministerija primena ir pasitikėjimo telefono galimybę anonimiškai pranešti apie mobingą.
Situacija Šiaulių skyriuje aiškiai rodo, kad mobingas gydymo įstaigose turi daugiapusiškas pasekmes: mažėja darbuotojų gerovė, kyla rizika pacientų saugai, ir blogėja kolektyvo mikroklimatas. Sprendimai turi būti operatyvūs, išsamūs ir orientuoti ne tik į procedūrų keitimą, bet ir į vadovavimo kultūros pokyčius bei psichologinę pagalbą darbovietėje.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.