Vitamino D trūkumas yra viena iš dažniausių sveikatos problemų, su kuria susiduria daugelis pasaulio gyventojų, įskaitant ir lietuvius. Net gyvendami vidutinio klimato juostoje, kur saulės nėra itin daug žiemą, net devyni iš dešimties Lietuvos gyventojų kenčia dėl šio vitamino stokos. Gydytojos dietologės Dalios Vaitkevičiūtės teigimu, vitaminas D dažnai vadinamas „saulės vitaminu“, nes didžioji jo dalis organizme sintezuojama būtent saulės spindulių poveikyje. Šis vitaminas yra ypatingas, nes jam priklauso beveik visos organizmo funkcijos, o jo trūkumas gali ženkliai paveikti bendrą savijautą.
Vitamino D reikšmė sveikatai ir kasdieniam gyvenimui
Vitamino D bene svarbiausias vaidmuo yra kalcio ir fosforo pasisavinimas organizme, o tai tiesiogiai veikia kaulų sveikatą ir stiprumą. Be to, vitaminas D prisideda prie odos sveikatos, plaukų ir nagų stiprumo bei net svorio reguliavimo. Tyrimai taip pat rodo, kad pakankamas vitamino D kiekis organizme gali padėti užkirsti kelią tam tikrų rūšių vėžiui, stiprinti imuninę sistemą ir palaikyti bendrą gerovę. Tačiau daugeliu metų laiko – ypač rudenį ir žiemą – vitamino D atsargos organizme išsenka, nes saulės spinduliai mažai pasiekia odą.
Vitamino D trūkumo priežastys ir požymiai
Vienas pagrindinių vitamino D stokos reiškinių – nuovargis. Žmonės dažnai jaučia bendrą jėgų trūkumą, prastą nuotaiką, patiria raumenų skausmus ir traukulius. Taip pat gali pasireikšti plaukų slinkimas, nagų lūžinėjimas, nugaros skausmai. Nemažai šių simptomų yra nespecifiniai, todėl žmonės dažnai jų nepriskiria vitamino D trūkumui, manydami, kad priežastys gali būti nekokybiškas miegas ar stresas. Dėl to šis trūkumas lieka nepastebėtas, kol neatsiranda rimtesni sveikatos sutrikimai.
Metų laikų įtaka ir rekomendacijos
Svarbu paminėti, kad vitamino D atsargų organizme užtenka apie mėnesį po intensyvesnio saulės poveikio.
Lietuvoje vasaros metu saulės spinduliai leidžia nusigauti vitamino D atsargoms iki spalio mėnesio, tačiau nuo spalio iki gegužės mūsų organizmas dažnai patiria deficitą dėl per mažo buvimo lauke, o tamsiuoju periodu žmonės praleidžia daug laiko patalpose. Todėl vitamino D trūkumo prevencijai rekomenduojama vartoti papildus šaltuoju metų laiku ir stengtis kuo daugiau būti lauke saulėtomis dienomis.
Mityba ir vitamino D šaltiniai
Vitamino D galima gauti ir su maistu, tačiau jo kiekis natūraliuose produktuose yra gana mažas, todėl visa paros norma iš maisto yra sunkiai pasiekiama. Daugiausiai vitamino D yra riebioje žuvyje, tokioje kaip lašiša, tunas ar menkės kepenėlės. Taip pat vitamino rasti galima kiaušinių trynyje, mėsoje, riebiuose pieno produktuose ir sūriuose. Vis dėlto norint pasiekti rekomenduojamas normas, reikėtų suvalgyti dideles šių produktų porcijas, kas praktiškai nėra įmanoma kiekvieną dieną. Todėl maisto papildai yra patikimas būdas užtikrinti reikiamą vitamino D kiekį organizme, ypač žiemą.
Rekomenduojama vitamino D paros norma
Mitybos specialistė Indrė Trusovė, dalindamasi savo patirtimi, pažymi, kad vitamino D papildai yra vienas iš nedaugelio maisto papildų, kuriuos žmonės nuolat vartoja. Kreipiant dėmesį į kasdienę dozę, kūdikiams ir vaikams iki vienerių metų rekomenduojama vartoti 400–600 TV (tarptautinių vienetų), vaikams, paaugliams ir suaugusiems – 600–1000 TV per dieną. Šiuos kiekius užtikrina optimalų vitamino D lygį kraujyje ir padeda išvengti su trūkumu susijusių sveikatos problemų.
Sveikas gyvenimo būdas – geriausia prevencija
Siekiant išlaikyti tinkamą vitamino D lygį organizme, svarbu derinti maisto papildų vartojimą su sveika gyvensena: reguliariai būti gryname ore ypač saulėtą metų laiką, užsiimti fizine veikla bei laikytis subalansuotos mitybos. Tokiu būdu ne tik pagerinsime vitamino D apykaitą, bet ir bendrą savijautą, sumažinsime nuolatinio nuovargio ir kitų sveikatos sutrikimų riziką.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.