Staiga pradėjusi daužytis širdis, juntamas plakimo netolygumas ar tarsi praleistas dūžis daugelį išgąsdina. Nors kartais tokie pojūčiai atsiranda dėl nuovargio, streso ar per didelio kavos kiekio, juos nereikėtų visuomet nurašyti vien emocinei įtampai. Širdies ritmo sutrikimai gali būti ir rimtesnių sveikatos problemų signalas, todėl svarbu atkreipti dėmesį į aplinkybes ir lydinčius simptomus.
Priežastys ir veiksniai
Pasak vaistininko Rimvydo Bako, širdies permušimai gali atsirasti dėl labai skirtingų priežasčių – nuo kasdienių įpročių iki širdies ar kitų organų ligų. Dažnai tai lemia laikini veiksniai, pavyzdžiui, stresas, nerimas, kofeino turintys gėrimai, alkoholis, rūkymas, pervargimas, miego trūkumas ar intensyvus fizinis aktyvumas.
Taip pat šiuos pojūčius gali išprovokuoti tam tikri vaistai, pavyzdžiui, skirti astmai, antidepresantai, psichotropiniai preparatai, kontraceptikai ar peršalimo vaistai, kurių sudėtyje yra pseudoefedrino, – pasakoja vaistininkas. Be to, širdies ritmą gali paveikti ir kai kurių maisto papildų sudedamosios medžiagos, elektrolitų disbalansas (magnis, kalis), mažakraujystė, skydliaukės problemos ar menopauzė.
Kada tai gali būti streso pasekmė?
Jeigu širdies permušimai atsiranda po fizinio krūvio, išgėrus kavos, patiriant nerimą, stresą ar pervargimą, trunka neilgai ir greitai praeina pailsėjus, juos dažniausiai galima sieti su nervų sistemos reakcija
, – teigia specialistas. Trumpi ir reti epizodai dažnai nebūna pavojingi, tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, jei permušimai užsitęsia, dažnėja arba atsiranda be aiškios priežasties.
Simptomai, kurių negalima ignoruoti
Sunerimti reikėtų, jei permušimus lydi dusulys, galvos svaigimas, silpnumas, alpimas, spaudimas krūtinėje, šaltas prakaitas arba pykinimas. Taip pat pavojinga, kai ramybės būsenoje pulsas ilgą laiką viršija 120–130 smūgių per minutę. Tokie požymiai gali rodyti rimtesnes širdies ligas ir reikalauti skubios medicininės pagalbos.
Praktiniai patarimai ir diagnostika
Pajutus permušimus pirmiausia sustokite, atsisėskite ar atsigulkite, pabandykite nusiraminti ir kelias minutes giliai kvėpuoti. Fiksuokite, kada prasidėjo epizodas, kiek trunka, kaip dažnai kartojasi ir kokiose aplinkybėse pasireiškia – ši informacija praverčia gydytojui. Jei simptomai nepraeina arba stiprėja, kreipkitės į šeimos gydytoją arba kardiologą.
Diagnozei nustatyti gydytojai gali skirti EKG, ilgalaikį Holterio tyrimą, kraujo tyrimus dėl elektrolitų ir skydliaukės funkcijos, hemoglobino koncentracijos įvertinimą, o prireikus – širdies ultragarsinį tyrimą arba krūvio testą. Tikslinga atsisakyti ar sumažinti kofeino ir energetinių gėrimų vartojimą, riboti alkoholį, gerinti miego higieną ir mažinti pervargimą.
Dažnos klaidos
Viena dažnų klaidų – bandymas „numalšinti“ simptomą valerijonu ar gudobele be tolesnio išsiaiškinimo. Širdies ritmo sutrikimus gali sukelti tiek magnio ar kalio trūkumas, tiek jų perteklius. Dėl to nereikėtų savarankiškai vartoti papildų vien todėl, kad kažkam jie padėjo
, – pažymi R. Bakas. Geriausia, kad papildų skyrimą ir gydymo strategiją nustatytų gydytojas.
Apibendrinant – širdies permušimai dažnai būna benigni, bet kai jie trunka ilgai, kartojasi arba juos lydi kiti pavojingi simptomai, būtina profesionali medicininė pagalba.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.