Artėjant maudymosi sezonui svarbu žinoti pagrindines rizikas ir prevencines priemones. Higienos instituto duomenimis, Lietuvoje yra 120 oficialių maudyklų, tačiau pastaraisiais metais puikios kokybės maudyklų skaičius kiek sumažėjo. Viešieji vandens telkiniai gali atrodyti patrauklūs, tačiau juose tyko įvairūs mikroorganizmai, todėl poilsiautojų atsakomybė ir institucijų priežiūra tampa lemiami saugumo veiksniai.
Kokios ligos ir simptomai gali pasireikšti
Maudantis upėse, ežeruose ar tvenkiniuose galima susidurti su žarnyno bakterijomis, pirmuonimis ir virusais. „Pakilus vandens temperatūrai ir padidėjus poilsiautojų skaičiui, jų kiekis vandenyje gali išaugti. Dažniausiai aptinkamos žarnyno bakterijos yra ešerichijos, salmonelės ar kampilobakterijos, taip pat pirmuonys (kriptosporidijos, giardijos) ir virusai – norovirusai, rotavirusai, hepatito A virusas. Šie sukėlėjai į vandenį patenka per nuotekas arba su žmonių ir gyvūnų išmatomis”, – perspėja sveikatos specialistai. Didesnė rizika susirgti kyla nurijus užteršto vandens; dažniausi simptomai — viduriavimas, pykinimas, vėmimas, pilvo skausmas, karščiavimas.
Melsvabakterių (cianobakterijų) grėsmė
Vis dažniau aptinkama melsvabakterių (cianobakterijų) žydėjimo problema, kurią skatina šiltesnis klimatas ir maisto medžiagų perteklius vandenyje. „Pats vanduo turi savybę apsivalyti ir jis atsinaujina. Problemos kyla, jei, pavyzdžiui, upėse kyla kokios avarijos ar būna nelegalūs nuotekų išleidimai. Užpraėjusiais metais buvo problema, nes Vilniaus miestas įtraukė naują maudyklą Naujojoje Vilnioje – Vilnelės, ir praktiškai visą sezoną buvo nustatomi mikrobiologinių parametrų viršijimai. Aiškintasi ir išlindo neprisijungusių gyventojų prie nuotekų valymo įrenginių problema Tada buvo 2024 metų vasara. Tai savivaldybių rūpestis, – kalbėjo G.Norkienė. – Vis dėlto dauguma atvejų taršos atsitiktinės.” Melsvabakterijų žydėjimas matomas kaip žalsvas ar rudas paviršiaus sluoksnis; kai kurios rūšys gamina toksinus, kurie gali sukelti odos, virškinimo ar kepenų problemas.
Praktiniai patarimai ir atsakomybė
Maudykitės oficialiose, savivaldybių prižiūrimuose paplūdimiuose — ten reguliariai tikrinama vandens ir smėlio kokybė, yra infrastruktūra: tualetai, šiukšliadėžės, persirengimo kabinos.
Venkite maudynių, jei turite atvirų žaizdų, stebėkite mažus vaikus, nes jie dažnai praryja vandenį. Saugokite aplinką — neišmeskite maisto likučių ar šiukšlių, nes jos skatina bakterijų dauginimąsi ir pritraukia paukščius bei žvėris, galinčius platinti užteršimą.
Jei po maudynių atsiranda simptomų, kurie stiprėja ar ilgai neišnyksta, nedelsdami kreipkitės į gydytoją. Sekite Nacionalinio visuomenės sveikatos centro pranešimus apie maudyklų būklę ir raportuokite pastebėtą taršą savivaldybės institucijoms. Atsakingas elgesys, stebėjimas ir informacijos tikrinimas padeda apsaugoti save ir kitus bei užtikrina saugesnį maudymosi sezoną.
Statistiniai duomenys rodo, kad pernai apie 92,5 proc. maudyklų atitiko mikrobiologinius parametrus, o 2025 metais 86,7 proc. buvo įvertintos kaip puikios kokybės. Visgi stebimas melsvabakterių augimas ir vietinės taršos atvejai primena, jog budrumas reikalingas kasmet.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.