Kepenų sveikata dažnai lieka nepastebėta tol, kol atsiranda rimtesni požymiai. Tačiau naujausi tyrimai rodo, kad kai kurie įprasti maisto produktai, laikomi „sveikais“ arba neutralių kalorijų šaltiniais, gali prisidėti prie kepenų pažeidimų ir lėtinio suriebėjimo. Pagal žurnale Journal of Hepatology paskelbtus duomenis kepenų ligos yra viena iš pagrindinių mirties priežasčių pasaulyje – jos lemia maždaug vieną iš 25 mirčių.
Kas yra MASLD ir kodėl tai aktualu?
MASLD (metabolinės disfunkcijos sukeltas suriebėjusių kepenų sindromas), anksčiau vadintas nealkoholine suriebėjusių kepenų liga (NAFLD), išsivysto, kai kepenyse kaupiasi pertekliniai riebalai, nepriklausomai nuo alkoholio vartojimo. Ilgainiui tai gali sukelti uždegimą, kepenų ląstelių pažeidimą ir randėjimą, vadinamą ciroze. MASLD yra glaudžiai susijęs su metaboliniu sindromu: nutukimu, atsparumu insulinui, 2 tipo cukriniu diabetu ir dislipidemija.
Kaip tam tikras „sveikas“ produktas kenkia?
Daug susirūpinimo kelia didelis pridėtinio cukraus, ypač fruktozės ir kukurūzų sirupo (high-fructose corn syrup), vartojimas. Tai dažnai pasitaiko per saldintus gėrimus, perdirbtus užkandžius ir kitus apdorotus produktus. Fruktozė kepenyse metabolizuojama kitaip nei gliukozė, o perteklinė fruktozė skatina riebalų sintezę ir kaupimąsi kepenyse. Be to, chroniškas perteklinis kalorijų vartojimas ir sėdimas gyvenimo būdas dar labiau didina riziką.
Simptomai, diagnostika ir rizikos veiksniai
MASLD dažnai būna besimptomė ilgą laiką; kai kurie žmonės gali jausti nuovargį ar viršutinės pilvo dalies diskomfortą. Diagnozei nustatyti naudojami kepenų fermentų (ALT, AST) tyrimai, kepenų ultragarsas, FibroScan elastografija, o rečiau – kepenų biopsija. Rizikos veiksniai apima antsvorį ar nutukimą, aukštą gliukozės kiekį kraujyje, aukštą trigliceridų lygį ir aukštą kraujospūdį.
Prevencija ir ką daryti dabar
Pagrindinės prevencijos priemonės yra gyvenimo būdo pokyčiai: sumažinti pridėtinį cukraus, ypač fruktozės ir kukurūzų sirupo, vartojimą; rinktis mažiau perdirbtą maistą; reguliariai sportuoti ir siekti sveiko kūno svorio.
Net 5–10 % kūno masės sumažėjimas gali žymiai pagerinti kepenų būklę. Svarbu taip pat valdyti cukrinį diabetą ir dislipidemiją, nevartoti perteklinio alkoholio ir reguliariai tikrintis pas gydytoją.
Nors kai kurie produktai yra pateikiami kaip „natūralūs“ ar „sveiki“, verta įvertinti jų sudėtį ir poveikį kepenų metabolizmui. Jei turite rizikos veiksnių arba jau diagnozuotas kepenų suriebėjimas, kreipkitės į sveikatos priežiūros specialistą: tik jis gali paskirti tinkamą stebėjimą, papildomas tyrimo priemones arba gydymą. Tyrimai ir nauji vaistai vykdomi, bet šiuo metu pirma ir pati veiksmingiausia priemonė išlieka gyvenimo būdo pokyčiai.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.