Jungtinės Karalystės ir Amerikos mokslininkai pristatė siūlymą, kaip galima būtų ženkliai sumažinti pasaulinį mirčių nuo vėžio, insulto ir širdies ligų skaičių – apmokestinti raudoną mėsą ir perdirbtus jos gaminius. Teigiama, kad šis žingsnis galėtų išgelbėti maždaug 200 tūkstančių gyvybių. Vis dėlto Lietuvoje šis siūlymas sulaukia nemažai skeptiškų reakcijų, o visuomenėje diskutuojama, ar kylančios mėsos kainos pakeistų gyventojų mitybos įpročius.
Pasak Statistikos departamento duomenų, vidutinis lietuvis per metus suvartoja apie 65 kilogramus mėsos, daugiausia kiaulienos ir paukštienos. Tuo tarpu mitybos specialistė Jelena Tulčina pabrėžia, kad lietuvių mitybos įpročiai nėra idealūs ir dažnai pernelyg didelis raudonos mėsos bei perdirbtų mėsos gaminių vartojimas gali ne tik didinti riziką susirgti įvairiomis ligomis, bet ir apsunkinti virškinimo sistemą.
Problemiški lietuvių mitybos įpročiai ir jų pasekmės
Lietuviška virtuvė nuo seno yra glaudžiai susijusi su kiauliena ir jos gaminiais, kurie yra populiariausi šalies mėsos produktai. Vis tik jau ilgą laiką specialistai atkreipia dėmesį į per didelį raudonos mėsos vartojimą, kuris yra susijęs ne tik su įvairių ligų rizika, bet ir su bendro organizmo funkcijų pablogėjimu.
Jelena Tulčina paaiškina, kad raudonos mėsos ir perdirbtų gaminių vartojimas gali prisidėti prie virškinamojo trakto problemų. Pavyzdžiui, žmogaus žarnynas, skirtingai nei augalėdžio drambliuko, yra labiau linkęs kaupti nedideles gleives ir atliekas, kurios gali laikui bėgant sukelti divertikulus – maždaug žarnyno sienelės išsikišimus, kuriose kaupiasi atliekos ir toksinai. Šie toksinai gali patekti į kraują per žarnyno sienelę, o tai blogina organizmo būklę ir didina ligų riziką.
Siūlymas apmokestinti mėsą ir vartotojų reakcijos
Mokslininkai siūlo apmokestinti raudoną mėsą ir perdirbtus jos gaminius, siekiant sumažinti šių produktų vartojimą ir taip sumažinti sergamumą bei mirties atvejų skaičių.
Siūlomo mokestis pasižymi skirtingu dydžiu priklausomai nuo šalies – pavyzdžiui, JAV raudonos mėsos kaina pakiltų apie 34 proc., o perdirbtos mėsos produktų net 163 proc.
Tačiau praktikoje Lietuvoje tokie siūlymai sulaukia daug skeptiškų nuomonių. Dalies gyventojų nuomone, net jei mėsos kainos ir pakiltų, tai neatsinaujintų mitybos įpročiai, o apmokestinimas yra tik papildomas būdas uždirbti. Kita dalis pripažįsta, jog brangesni produktai galėtų šiek tiek sumažinti mėsos vartojimą, tačiau tai nebūtinai reikštų didelius pokyčius.
Prekybininkai taip pat abejoja apmokestinimo efektyvumu. Jie teigia, kad daugeliui lietuvių mėsa yra pagrindinis maisto produktas, be kurio jie neįsivaizduoja savo kasdienio stalo, tad net ir kilus kainoms jos vartojimas gali išlikti gana pastovus. Alternatyvios idėjos apima geresnės produktų kokybės skatinimą ir mažesnių mokestinių tarifų įvedimą, leisti vartotojams patiems pasirinkti kokybę ir taip reguliuoti pirkimus.
Mitybos specialistų perspėjimai ir politikų pozicija
Aukštos kvalifikacijos mitybos specialistai akcentuoja, kad per didelis raudonos mėsos ir perdirbtų gaminių vartojimas yra tiesiogiai susijęs ne tik su vėžinėmis, širdies ir kraujagyslių ligomis, bet ir kitomis sveikatos problemomis. Virškinimo ir šalinimo organų apkrova padidina lėtinės odos ligų, tokių kaip žvynelinė ar opiniai dermatitai, tikimybę, kurios atspindi bendrą organizmo būklę.
Tuo tarpu sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pritaria, kad visuomenės mityba turėtų būti sveikesnė ir jos įpročiai keistini, tačiau jis nepritari mėsos apmokestinimui kaip sprendimui. Anot jo, geriau daug dėmesio skirti visuomenės švietimui ir sąmoningumo didinimui, nes mėsa nėra priklausomybę sukeliantis produktas, o žmonių vartojimo įpročiai labiau priklauso nuo žinių ir asmeninės atsakomybės.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.