Daugeliui žmonių lieknėjimas ir sveika gyvensena yra neatsiejamos nuo kalorijų skaičiavimo. Tačiau svarbu suprasti, kad ne tik suvartojamų kalorijų kiekis, bet ir laikas, kada jie sunaudojami, turi didelę įtaką mūsų organizmo energijos apykaitai. Naujas mokslinis tyrimas, publikuotas žurnale „Current Biology“, atskleidė, kad kalorijos organizme dega nevienodai priklausomai nuo paros laiko, net ir kai žmogus yra ramybės būsenoje, tai yra dar nejudėdamas ir nedarydamas fizinės veiklos.
Amerikos Brigamo ir moterų ligoninės mokslininkai atliko tyrimą, kurio metu nustatė, jog ramybės būsenoje metabolizmas yra aktyvesnis popietės metu, palyginti su vėlyvu vakaru. Tyrimo duomenimis, organizmas popiet degina apie 10 % daugiau kalorijų – tai gali sudaryti net iki 130 kalorijų skirtumo per dieną. Šis atradimas gali padėti suvokti, kaip dienos metai veikia mūsų energijos balansą ir tampa svarbiu akcentu sveikos mitybos planavimo procese.
Tyrimo eiga ir metodika
Mokslininkai pasikvietė septynis savanorius, kurių amžius svyravo nuo 38 iki 69 metų. Visi jie 37 dienas praleido laboratorijos sąlygomis, kuriose buvo izoliuoti nuo laiko suvokimo – jiems nebuvo leidžiama naudotis telefonais, interneto prieiga, laikrodžiais, o net ir langai buvo uždengti. Tokiu būdu pašalinti visi aplinkiniai veiksniai, galintys lemti jų vidinį dienos laiko pojūtį.
Kiekvieną dieną tyrėjai keisdavo dienotvarkę, pradedant dieną vis keturiomis valandomis anksčiau nei prieš tai, imituodami kelionę per keturias laiko juostas į vakarus kasdien tris savaites. Ši procedūra privertė vidinius organizmo laikrodžius išsibalansuoti ir leido detaliai stebėti metabolines reakcijas skirtingu biologiniu paros metu.
Rezultatai ir reikšmė sveikatai
Tyrimo metu dalyviai dėvėjo kūno temperatūros jutiklius. Kaip žinoma, padidėjusi kūno temperatūra rodo aktyvesnę energijos sąnaudą – daugiau sudeginamų kalorijų. Tuo tarpu žemesnė temperatūra liudija sulėtėjusį metabolizmą. Surinkus rezultatus, paaiškėjo, kad popiet kūno energijos sąnaudos buvo reikšmingai didesnės nei vėlų vakarą, kai metabolizmas sulėtėja.
Harvardo medicinos mokyklos doktorė Jeanne Duffy, tyrimo bendraautorė, pabrėžė, kad nors šis tyrimas apėmė ramybės būsenos kalorijų deginimą ir netyrė fizinio aktyvumo, šie rezultatai svarbūs planuojant mitybą ir gyvenimo būdą. Svarbiausia – vengti kaloringų patiekalų vėlų vakarą ir anksti ryte, kai organizmo gebėjimas deginti kalorijas yra mažesnis.
Doktorė Duffy taip pat pažymėjo, kad mūsų organizmas, ypač jei pabundame įprastinio laiko anksčiau, gali būti nepasiruošęs efektyviai apdoroti energiją iš pusryčių. Todėl sveikos mitybos kontekste svarbu ne tik ką valgome, tačiau ir kada tai darome.
Ateities tyrimų perspektyvos
Mokslininkai žada tęsti tyrimus, siekdami išsiaiškinti, kaip paros metai veikia mūsų apetitą, miego kokybę bei fizinio aktyvumo pokyčius. J.Duffy teigimu, tolesni tyrimai padės geriau suprasti, kaip optimizuoti mūsų paros režimą ir mitybos įpročius, kad organizmas būtų efektyviai aprūpinamas energija, o svorio kontrolė būtų sėkmingesnė.
Šiuo metu daugelis žmonių siekia ne tik sumažinti suvartojamų kalorijų kiekį, bet ir išmokti gyventi sveikiau bei sąmoningiau. Šiame kontekste itin svarbu ne tik sportuoti ir subalansuotai maitintis, bet ir atsižvelgti į organizmo vidinius ritmus, kad energijos sunaudojimas būtų kuo efektyvesnis, o kūno svoris – stabilus.
Apibendrinant, paros laikas turi reikšmingą poveikį mūsų kūno gebėjimui deginti kalorijas. Vadovaujantis moksliniais tyrimais, rekomenduojama vakarieniauti ne per vėlai ir vertinti savo biologinius ritmus tiek mitybos, tiek fizinio aktyvumo planavime.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.