Karšti orai tampa vis dažnesni, todėl svarbu žinoti, kada organizmas siunčia pavojingus signalus. Vienas iš jų – staigus tinimas, kuris dažnai rodo elektrolitų trūkumą po gausaus prakaitavimo. Tokiais atvejais paprastas vanduo gali nepakakti: reikia atkurti ne tik skysčių kiekį, bet ir druskų pusiausvyrą.
Kam didžiausias pavojus?
Karščiai ypač pavojingi vyresnio amžiaus žmonėms, kūdikiams, lėtinėmis ligomis sergantiems ir dirbantiems lauke. Taip pat rizikuoja darbingo amžiaus vyrai, kurie ignoruoja pertraukėles ir dirba sunkius darbus kaitroje. Perkaitę žmonės skundžiasi stipriu silpnumu, galvos skausmu, gausiu prakaitavimu, raumenų skausmais ir net orientacijos praradimu. Tokie simptomai gali rodyti ne tik dehidrataciją, bet ir kritišką elektrolitų disbalansą.
Pirmoji pagalba ir praktiniai patarimai
Pradiniame etape svarbiausia – perkelti žmogų į vėsią, šešėlinę vietą, stebėti būklę ir papildyti skysčius bei elektrolitus. Kaip pabrėžė gydytojas Valerijus Morozovas: „Pirmoji pagalba yra nugabenti į vėsią vietą, kur nėra tiesioginių saulės spindulių. Tada paciento stebėjimas ir pakankamas skysčių vartojimas. Jei žmogus atsigauna greitai, toliau nieko ir nereikia. Jei yra skausmas, temperatūra, kraujospūdžio nedidelis padidėjimas, galima vaistų nuo skausmo ar kraujospūdžio. Visgi, jei žmogus neatsigauna ir simptomai lieka, reikia kreiptis į gydytojus”, – kalbėjo V. Morozovas.
Gydytojo rekomendacijos: planuoti darbus ankstyvu rytu arba vakare, daryti poilsio pertraukas („siestą”), vartoti mineralinį vandenį arba specialius elektrolitų tirpalus, vengti alkoholio ir daug kavos, o po kavos išgerti stiklinę vandens. Maistas taip pat svarbus – salotos ir daržovės padeda atstatyti mineralų atsargas.
Kada kviesti medikus?
Jei simptomai nepraeina arba atsiranda sumišimas, sąmonės netekimas, traukuliai ar stiprus galvos skausmas, reikėtų nedelsiant kviesti greitąją pagalbą. Profesorės Raimondo Kubiliaus pastebėjimu: „Ką dažniausiai pastebime, tai vyresnius nei 65 metų pacientus, kurie kreipiasi dėl padidėjusio arterinio kraujospūdžio, širdies permušimų, perdėto prakaitavimo.
Nesenas pavyzdys – garbaus amžiaus senjoras, kuris turėjo savo dienos rutiną ir išeidavo pasivaikščioti, staiga pavakaryje pajuto bendrą silpnumą, prarado orientaciją aplinkoje. Tada atvyko į skubios pagalbos priėmimo skyrių ir jam buvo diagnozuotas kritinis sumažėjęs elektrolitų, natrio kiekis”, – sakė prof. R. Kubilius.
Širdies ligomis sergantys žmonės turi būti ypač atsargūs: stebėti kraujospūdį, konsultuotis dėl vaistų dozių ir planuoti aktyvią veiklą vėlyvais vakarais arba ankstyvais rytais. Prevencija – reguliarus skysčių vartojimas, elektrolitų papildymas ir dėmesys artimiesiems – gali ženkliai sumažinti riziką.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.