Prasidėjus vasaros atostogoms Vilniaus gatvėse, parkuose ir skveruose ryškiai padaugėjo vaikų, judančių dviračiais ir elektriniais paspirtukais. Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras „Vilnius sveikiau“ atkreipia dėmesį, kad traumos dėl dviračių šiltuoju metų laiku padidėja maždaug 1,5–2 kartus, o dėl elektrinių paspirtukų – net 2–3 kartus. Dažniausiai fiksuojamos galvos traumos, smegenų sutrenkimai, kaulų lūžiai, veido sužalojimai ir įvairios žaizdos.
Vaikų saugumas prasideda nuo suaugusiųjų atsakomybės
Statistika rodo, kad didžiausią riziką patiria nepilnamečiai: 2024 m. jų traumų rodiklis Vilniuje buvo beveik septynis kartus didesnis nei suaugusiųjų, o per 2025 m. užfiksuotos 242 vaikų ir paauglių traumos, susijusios su paspirtukais, motoroleriais, mopedais ar varikliniais dviračiais. Vilniaus apskrities policija ir sveikatos biuras pastebi, kad dalis vaikų naudojasi transporto priemonėmis nesulaukę nustatyto amžiaus, nedėvi šalmų arba pažeidinėja Kelių eismo taisykles.
Pasitaiko atvejų, kai tėvai neįvertina vaiko gebėjimų ar transporto priemonės techninių galimybių. Svarbu, kad suaugusieji aktyviai kontroliuotų, mokytų ir rodyti pavyzdį: „Vaikams vasara reiškia daugiau laisvės ir judėjimo, tačiau kartu tai laikotarpis, kai turime skirti daugiau dėmesio jų saugumui. Svarbu ne tik priminti taisykles, bet ir savo pavyzdžiu parodyti atsakingą elgesį kelyje“, – akcentuoja sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė Žavinta Petravičiūtė.
Svarbiausia, ką turi žinoti tėvai ir vaikai
Teisės aktai ir saugumo rekomendacijos numato aiškias ribas: elektriniais paspirtukais viešajame eisme galima važiuoti nuo 16 metų, o nuo 14 metų – tik išklausius mokymus ir turint mokyklos pažymėjimą. Dviračiu važiuoti važiuojamąja dalimi leidžiama nuo 14 metų, o nuo 12 metų – išklausius mokymus ir turint pažymėjimą. Šalmas yra privalomas visiems elektrinių paspirtukų vairuotojams ir nepilnamečiams dviratininkams.
Be šalmų, rekomenduojama naudoti riešų, alkūnių ir kelių apsaugas, tamsiuoju metu segėti atspindinčias liemenes bei naudoti šviesas.
Svarbu išmokyti vaikus saugiai elgtis pėsčiųjų perėjose – geriausia nulipti nuo dviračio ar paspirtuko ir persivesti per kelią.
Specialistai primena, kad vaikams sunkiau įvertinti greitį ir atstumus, todėl svarbi nuolatinė suaugusiųjų priežiūra ir praktinis mokymas eismo sąlygose. Taip pat verta atkreipti dėmesį į transporto priemonės techninę būklę: stabdžių, ratų ir šviesų patikra gali ženkliai sumažinti nelaimingų atsitikimų riziką.
Policijos prevencija ir pirmoji pagalba
Vasaros ir rudens metu policija planuoja intensyvesnę prevencinę veiklą parkuose, aikštėse ir kitose intensyvaus judėjimo vietose. Pareigūnai informuos tėvus apie pažeidimus ir, esant reikalui, taikys numatytas teisines priemones. „Kiekvienas užsegtas šalmas, kiekvienas pokalbis su vaiku apie saugumą ir kiekvienas atsakingas sprendimas gali padėti išvengti skaudžių pasekmių. Saugus miestas prasideda nuo mūsų visų atsakomybės”, – primena specialistai.
Jeigu įvyksta smūgis į galvą ar kritimas, svarbu stebėti vaiko būklę: sąmonės netekimas, vėmimas, stiprus galvos skausmas, sumišimas ar ilgalaikis mieguistumas gali būti smegenų sutrenkimo požymiai ir reikalauja skubios medicininės pagalbos. Laiku suteikta pagalba ir atsakingas elgesys gali išvengti ilgalaikių pasekmių.
Galutinis tikslas – saugi vasara, kurioje vaikai gali judėti laisvai, bet atsakingai. Tėvų dėmesys, nuolatinis mokymas ir bendradarbiavimas su institucijomis padeda sumažinti nelaimingų atsitikimų skaičių bei apsaugoti jaunąją kartą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.