Pastaraisiais metais antsvoris ir nutukimas Europoje tapo viena iš svarbiausių sveikatos problemų. Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, net apie 60 procentų suaugusiųjų turi antsvorio arba nutukusių žmonių skaičius pasiekė epidemijos mastą. Tai kelia didžiulį susirūpinimą, nes kūno masės padidėjimas nėra tik estetinis klausimas – jis tiesiogiai veikia mūsų bendrą sveikatą ir gyvenimo kokybę.
Kūno masės indeksas – pagrindinis svorio vertinimo įrankis
Kūno masės indeksas (KMI) yra paprastas ir plačiai naudojamas rodiklis, leidžiantis įvertinti, ar svoris atitinka žmogaus ūgį. Jis apskaičiuojamas padalinus kūno svorį kilogramais iš kvadrato ūgio metrais. Vertinama, kad KMI mažesnis nei 25 reiškia normalų svorį, tačiau, jei jis viršija 30, diagnozuojamas nutukimas, kuris siejamas su padidėjusia sveikatos rizika. Vis dėlto, šis rodiklis nėra universalus – aktyviai sportuojantiems, nėščioms moterims ar vyresnio amžiaus žmonėms svarbu vertinti kūną individualiai, nes raumenų ir riebalų santykis gali labai skirtis.
Gydytoja dietologė dr. Rūta Petereit pataria reguliariai sekti savo KMI, tačiau nereikia per daug jaudintis dėl menkų svorio pokyčių su amžiumi. Taip pat rekomenduojama matuoti liemens apimtį – moterims ji neturėtų viršyti 80 centimetrų. Kūno sudėties analizė, įvertinant riebalų kiekį, ypač vidinių, vadinamųjų visceralinių riebalų, yra dar tikslesnė sveikatos būklės rodiklis.
Nebylus organizmo signalas: papildomi kilogramai ir jų pasekmės
Kai kūno svoris pamažu auga ir viršija sveikatos saugumo ribas, organizmas pradeda siųsti nerimą keliančius signalus. Vienas pirmųjų požymių gali būti gastroezofaginio refliukso simptomai, kuriuos sukelia padidėjęs rūgštingumas skrandyje. Be to, per didelis riebalų kaupimasis ne tik po oda, bet ir vidiniuose organuose, pavyzdžiui, kepenyse ar aplink širdį, gali lemti rimtas sveikatos problemas, tokias kaip arterinė hipertenzija, cukrinis diabetas ir metaboliniai sutrikimai.
Padidėjęs blogojo cholesterolio kiekis ir gliukozės koncentracija kraujyje yra vieni iš daugelio pavojingų pokyčių organizme, kuriuos sukelia antsvoris. Todėl svarbu laiku pastebėti ir imtis prevencinių priemonių, siekiant išvengti lėtinių ligų vystymosi.
Fizinis aktyvumas ir mityba – kertiniai veiksniai gerai sveikatai
Pasak Vilniaus universiteto profesoriaus Alberto Skurvydo, kiekvienas judėjimo būdas yra naudingas – ėjimas, bėgimas, plaukimas, važiavimas dviračiu. Net ir darbas sode ar namų ruošos darbai degina kalorijas ir prisideda prie sveiko kūno svorio palaikymo. Judėjimas ne tik padeda deginti per dideles kalorijas, bet ir gerina miego kokybę bei mažina stresą, kuris skatina pavojingų riebalų susidarymą.
Optimalus tikslas yra nueiti 6–10 tūkstančių žingsnių per dieną, iš kurių 1–3 tūkstančiai turėtų būti spėriu tempu. Be to, rekomenduojama bent du kartus per savaitę atlikti jėgos treniruotes, kurios stiprina raumenis ir gerina širdies bei kraujagyslių sistemos funkcijas. Taip pat labai svarbu subalansuota mityba – net ir aktyviai judant, jei nesilaikoma sveikos mitybos principų, kūno svorio kontrolė gali būti neefektyvi.
Holistinis požiūris į kūno svorį
Sveikata priklauso ne tik nuo kūno masės ar fizinės veiklos, bet ir nuo reguliaraus miego bei poilsio. Anot gydytojos dietologės, rekomenduojama eiti miegoti apie 22–23 valandą, nes vėlyvas užkandžiavimas ir miego trūkumas išbalansuoja hormonus, skatina svorio augimą. Taigi, norint išlaikyti sveiką kūno svorį, reikalingas holistinis požiūris, apimantis tinkamą mitybą, fizinį aktyvumą ir kokybišką poilsį.
Visų pirma svarbu atkreipti dėmesį į savo kūno siunčiamus signalus ir neignoruoti menkų svorio pokyčių, nes tinkami gyvenimo būdo įpročiai gali padėti išvengti rimtų sveikatos problemų ateityje.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.