Didžioji dalis Lietuvos gyventojų vaikšto netaisyklingai, teigia Lietuvos sporto universiteto dėstytoja, sveikatingumo trenerė dr. Simona Pajaujienė. Nors vaikščiojimas yra natūralus žmogaus judėjimo būdas, daugeliui jo technika nėra tinkama, o tai lemia laikysenos sutrikimus, raumenų disbalansą ir sveikatos problemas. Specialistė įspėja, kad taisyklingas vaikščiojimas – tai ne tik paprastas judesys, bet ir svarbi prevencinė priemonė, prisidedanti prie bendros fizinės būklės gerinimo.
Vaikščiojimo klaidos ir jų pasekmės
Dr. Pajaujienė atkreipia dėmesį, kad dažna klaida yra prasta laikysena – dauguma žmonių gatvėse eina sukumpę, nes įprotis sėdėti susilenkus persikelia ir į vaikščiojimą. Sukumpusi nugara, pasvirusios pečiai ir užkritusios rankos iškišamos kišenėse lemia raumenų silpnumą ir netinkamą raumenų darbo pasiskirstymą. Šie įpročiai ilgainiui prasilenkia su natūralia kūno biomechanika, o tai skatina kifozės – per daug suapvalėjusios nugaros – susiformavimą.
Be to, vaikštančiųjų pėdų technika dažnai būna netaisyklinga, pavyzdžiui, žmonės linkę šlepsi arba per mažai aktyviai kelia pėdą, ypač tai būdinga vaikams ir senjorams. Tinkamas pėdos statymas nuo kulno su svorio perkėlimu iki pirštų padeda aktyvinti kojų raumenis, gerina čiurnos judrumą, kas turi esminę reikšmę judesių kokybei ir apsaugai nuo traumų.
Kaip vaikščioti taisyklingai?
Pasak dr. Pajaujienės, taisyklingo vaikščiojimo pagrindas yra aktyvi laikysena – būtina išsitiesti, atverti krūtinę, suaktyvinti tarpumentį bei išlaikyti galvą tiesiai. Rankos neturėtų būti kišenėse, nes tai sukelia pečių suapvalėjimą ir raumenų įtampą. Geriausia laikyti rankas žemyn arba sukti mažus mostus, o atliekant šiaurietiškąjį ėjimą – aktyviai judinti rankomis su lazdomis, taip įtraukiant į darbą viršutinę kūno dalį.
Taisyklingam vaikščiojimui taip pat svarbi kvėpavimo technika – diafragminis kvėpavimas, kai įkvepiant pilvas išsipučia, o iškvepiant – sutraukiamas.
Kvėpavimo ritmas gali būti susietas su žingsniais, pavyzdžiui, įkvėpti per keturis žingsnius ir iškvėpti per šešis ar daugiau, taip stiprinant pilvo ir nugaros raumenis, kurie veikia kaip „korsetas“ stuburui palaikyti.
Dar vienas svarbus elementas yra sąmoningas sėdmenų raumenų aktyvavimas su kiekvienu žingsniu. Šie raumenys dažnai būna silpni, nes daug sėdime, o jų naudojimo stoka pakoreguoja judėjimo procesą ir apkrauna nugaros raumenis, didindama stuburo problemų riziką.
Šiaurietiškasis ėjimas – puiki praktika taisyklingam vaikščiojimui
Vienas iš efektyvių būdų išmokti ir taikyti taisyklingą vaikščiojimo techniką – šiaurietiškasis ėjimas, kuris sparčiai populiarėja Lietuvoje. Jo metu dirba iki 90 proc. kūno raumenų, naudojamos ėjimo lazdos padeda aktyvuoti viršutinę kūno dalį, gerina laikyseną ir kvėpavimą.
Gruodžio 1 d. Druskininkuose vyksiantis Šiaurietiškojo ėjimo žiemos sezono atidarymo renginys suteiks galimybę visiems norintiems išmokti pagrindines technikas, pagerinti fizinį pajėgumą ir pajusti taisyklingo vaikščiojimo naudą. Dėl šios praktikos naudos svarbu mokytis vaikščioti tinkamai – tai natūrali, saugi ir prieinama judėjimo forma, turinti teigiamą poveikį tiek kūno, tiek psichikos sveikatai.
Baigiamoji mintis
Vaikščiojimas yra vienas iš pagrindinių ir natūraliausių žmogaus judesių, tad labai svarbu jį atlikti taisyklingai. Tinkama laikysena, aktyvuoti raumenys, kvėpavimo kontrolė bei sąmoningas judesys leidžia ne tik išvengti traumų bei raumenų disbalanso, bet ir gerina bendrą savijautą bei ilgaamžiškumą. Skirkime laiko ir dėmesio šiam paprastam, tačiau labai vertingam įgūdžiui – mokykimės vaikščioti taip, kaip numatyta gamtos.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.